Antra savaitė Vilnius negali apsieiti be policininkų pagalbos. Ketvirtadienį didelės policijos pajėgos buvo sutelktos saugumui užtikrinti UEFA Europos lygos atrankos etapo rungtynėse tarp „Žalgirio“ ir Poznanės „Lech“ komandų. O praėjusią savaitę įvykusios homoseksualų eitynės policijos dėka baigėsi be didelių incidentų.

Eitynėms jau įvykus padėką Vilniaus policijos pareigūnams ir vadovams pareiškė eisenoje dalyvavusios ir, beje, nuketėjusios dėl į jas mėtytų kiaušinių, Seimo narės Marija Aušrinė Pavilionienė, Giedrė Purvaneckienė ir kiaušinių atakos išvengusi Dalia Kuodytė. Tačiau taip palankiai buvo nusiteikę ne visi politikai.

Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūno Petro Gražulio gynėjais tapo partijos pirmininkas Rolandas Paksas ir kitas partijos narys Andrius Mazuronis. Pastarasis pareikalavo Policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio atsistatydinimo ir kreipėsi į prezidentę, prašydamas įvertinti policijos veiksmus. O Rolandas Paksas kalbėjo apie būtinas Susirinkimų įstatymo pataisas, kurias žadėjo inicijuoti rudens sesijoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas įsitikinęs, kad policininkai elgėsi laikydamiesi įstatymų ir nieko bloga nepadarė.

- Ar Jūsų niekas dar nepaprašė trauktis iš posto?

- Ne.

- Ar tiesa, kad po homoseksualų eitynių policijoje vyksta tarnybinis patikrinimas?

Kai įvyksta kažkoks įvykis – didesnis ar mažesnis, yra vykdomas vidinis procedūrinis patikrinimas, ar tikrai tuo metu pareigūnai savo veiksmais neviršijo įgaliojimų, ar padarė viską teisingai.

- Ar, Jūsų akimis, policininkai per tas eitynes nusižengė įstatymams, ar galbūt peržengė leistinas ribas?

- Iš to, ką aš mačiau ir žinau, manau, kad policininkai elgėsi laikydamiesi įstatymų ir nieko bloga nepadarė.

- Tai dėl to patikrinimo esate visiškai ramus, taip suprantu?

Taip.

- Esate sakęs, kad policijos tolerancija baigsis sulig menkiausiu nusižengimu. Koks buvo Seimo nario nusižengimas, dėl kurio kilo toks didelis triukšmas?

- Tai jūs visi matėte, kad jis tiesiog nėrė į pareigūnų gretas.

- Vienas iš priekaištų buvo, neva pareigūnai be reikalo Seimo narį nešė ir taip jį kažkuria prasme pažemino. Ir iš tiesų, kam jį reikėjo nešti, tegu pats eina?

- Aš tikrai noriu užtikrinti, kad nėra tikslo nešioti sulaikytus asmenis įvykių metu, bet yra toks policijos taktikos veiksmas: kada žmogus atsisako eiti, jis paprasčiausiai išnešamas iš įvykio vietos, kad neerzintų likusios minios. Tai, matyt, mano kolegos, mano pavaldiniai, kurie buvo toje vietoje, įvertinę situaciją, padarė viską, kad taip būtų.

- Jūs esate suskaičiavę, kad saugumo užtikrinimas homoseksualų eitynių metu policijai kainavo 182,5 tūkstančio litų. Būtent tai ir sukėlė kai kurių politikų nepasitenkinimą, neva patys organizatoriai turi susimokėti už tai, ir dėl to reikia keisti Susirinkimų įstatymą. Ar ir Jūs taip manote?

- Aš esu policijos pareigūnas, aš vykdau įstatymus, todėl aš nekomentuosiu jokių siūlymų dėl įstatymų pakeitimų. O dėl kainos, tai aš pasakysiu tik tiek, kad viskas kainuoja. Kiekvienas veiksmas, kiekvienas dalykas turi savo vertę.

- Sakote, kad nenorite komentuoti to, kas yra ne Jūsų – tai, kas yra politiniai dalykai, bet, pone komisare, ar Jūs jaučiate, gal nebūtinai šituose įvykiuose, o apskritai, politikų kišimąsi į savo darbą – spaudimą, gal taip vadinkime?

- Neatsakysiu į šitą klausimą.

- Tyla, sako, irgi reiškia šiokį tokį atsakymą. Pone komisare, paprastai kažkokių didelių renginių išvakarėse, ir šiuo atveju – eitynių, taip pat buvo tokios isterijos, kad reikės mušti, kelti riaušes ir t.t. Ar tokiais atvejais jūs kalbatės su tais aršiausiais pareiškėjais, kurstytojais? Ar jūs pakalbate su jais, įspėjate juos?

- Viskas priklauso nuo situacijos, atsižvelgiant į tai, kas yra kalbama ir rašoma. Jeigu būna reali grėsmė arba realiai grasinama kažką daryti, kaip vienu atveju buvo jaunas vaikinas, kuris rašė, kad jis kviečia kažką susisprogdinti minioje, tai, mūsų manymu, yra reali grėsmė, ir mes padarėme viską, kad nustatytume tą asmenį ir įspėtume, ir padarytume taip, kad neįvyktų toks dalykas. O kalbant apie kitus, taip, policijos pareigūnai turi teisę pasikviesti, įspėti, paaiškinti, kokios pasekmės bus, jeigu bus imtasi kažkokių neteisėtų veiksmų.

- Ar buvo šiuo atveju taip padaryta?

- Buvo.

- Ir tada jūs įteikiate jam kažkokį popierių, kad įspėjote, ar jis pasirašo?

- Asmuo pasirašo, kad jis yra supažindintas su atsakomybe, kuri kyla dėl tų veiksmų, kurių jis imtųsi, apie kuriuos jis kalbėjo viešoje erdvėje.

- Ar tas parašas gali būti paskui kur nors panaudotas?

- Taip. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu.

- Ar Seimo narys tokiu atveju gali būti įspėjamas tokiu pačiu būdu?

- Tam tikrose situacijose, manau, kad taip.

- O kaip buvo šį kartą?

- Negaliu pasakyti.

- Nenorite pasakyti. Gerai, tada dar noriu Jūsų paklausti apie futbolo sirgalius. Vilniaus pareigūnų kvietimu į Vilnių net buvo atvykęs 31 pareigūnas iš Lenkijos policijos specialaus antiriaušinio padalinio. Kodėl juos kvietėte, jūs nepasitikėjote savo jėgomis?

- Mes savo jėgomis pasitikėjome ir, jeigu jie nebūtų atvykę, mes savo darbą būtume padarę vienaip ar kitaip, tačiau šiuo metu Europos Sąjungoje atsirado nauja skirtingų valstybių policijos padalinių bendradarbiavimo galimybė, kada, remiantis sutartimi, galima pasikviesti savo kolegas tam tikromis ekstremaliomis situacijomis.

Mes kvietėme dėl to, kad jie puikiai pažįsta lenkų sirgalius. Šitos komandos sirgaliai pasižymi labai gera organizacija ir yra labai drausmingi, ir, jeigu jau jie imasi kažkokių negatyvių, negerų veiksmų, tai imasi labai organizuotai. Toks yra jų išskirtinis bruožas.

- Tikiuosi, jūs labai neužsirūstinsite, jeigu aš išduosiu vieną mūsų pokalbio detalę tariantis dėl šio interviu. Jūs sakėte: „negaliu garantuoti, kad ateisiu į pokalbį, nes galbūt lenkų fanai nusiaubs Vilnių ir aš jau nebebūsiu komisaras“. Ar iš tiesų taip aukštai užkelta kartelė ir dėl kiekvieno tokio incidento Jūs rizikuojate netekti posto?

- Ne, galbūt aš juokavau, bet pasakysiu dėl ko. Dėl to, kad aš nesu Dievas, mes visi esame žmonės, nuodėmingi, ir mes visi klystame. Visą laiką ruošiant policijos parengties planą vienam ar kitam renginiui yra tas vadinamas netikėtumo procentas. Ir visada išlieka kažkokia netikėtumo galimybė – įvykių, kurie negali būti numatyti ir nuspėti.

Ir mes visa tai žinome. Planuodami savo darbą, savo pajėgas, visą laiką numatome tam tikrą rezervą, tam tikrus kelis veiklos variantus tiems atvejams, jeigu įvykių eiga pakryps ne taip, kaip mes numatėme ir prognozavome. Taip jau yra. Gyvenimas toks.