Analizuojant paskutines dvi birželio savaites pastebima, kad būtent Joninių laikotarpiu (birželio 23–24 d.) vidutiniškai Lietuvoje iškrenta 4–5 mm kritulių per dieną, o tai yra iki 2 kartų daugiau kritulių per parą nei prieš ir po Joninių. Taip pat šios dienos yra apie 0,5 laipsnio vėsesnės nei diena prieš ir po šventės. Neretai drėgnesnėmis ir vėsesnėmis sąlygomis gali pasižymėti ne tik pačios Joninės, tačiau ir ilgesnis laikotarpis. Pagal daugiametes reikšmes, didesnio kritulių kiekio laikotarpis tęsiasi ir po Joninių – beveik iki liepos vidurio. Į lietingesnį laikotarpį patenka ir liepos 10 diena, kuri liaudyje vadinama Septyniais miegančiais broliais. Sakoma, kad jei šią dieną lyja, tai lis dar septynias dienas ar net septynias savaites. Šis pastebėjimas „veikia“ tikrai ne visada, sako LHMT specialistai.

Joninių laikotarpis taip pat pasižymi ir žemesne oro temperatūra. Vidutinė oro temperatūra birželio 23–24 d. Lietuvoje siekia apie 15,8 laipsnio, tačiau dienos prieš ir po yra šiltesnės.

Ar tikrai per Jonines visada lyja, kaip sakoma liaudyje, galime patikrinti naudojant ne tik vidutines kritulių reikšmes šiomis dienomis, tačiau lietingų dienų (>0,1 mm) pasikartojimą per 30 metų. Vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 d. dažniau lyja nei nelyja, tačiau pasakymas „visada per Jonines lyja“, pasak LHMT klimatologų, nėra teisingas, nes kritulių pasikartojimas siekia atitinkamai 58 proc. (17 iš 30 metų) ir 64 proc. (19 iš 30 metų). Žinoma, kad kritulių pasikartojimas labai priklauso nuo vietovės. Birželio 23 d. dažniau krituliai iškrenta pajūryje, Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje (60–64 proc.), o birželio 24-ąją – Šiaurės, Vidurio ir Pietvakarių Lietuvos dalyje (66–74 proc.).

Taigi Joninių laikotarpis tikrai pasižymi didesniu kritulių pasikartojimu ir vėsesnėmis sąlygomis. Bet kodėl taip yra? Nėra tiksliai žinoma, kad būtent šios dvi dienos taip išsiskiria temperatūros ir kritulių sąlygomis daugiametėse sekose, tačiau tai labiausiai sietina su intensyvesne ciklonine cirkuliacija, teigia klimatologai. Apie Jonines dienos trukmė yra ilgiausia per visus metus, todėl ir Saulė stipriai šildo žemę. Stiprus įšilimas dažnai siejasi su žemesnio slėgio atmosferos cirkuliacijos ir cikloninės bei frontinės veiklos suintensyvėjimu.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistų, pati lietingiausia Joninių diena buvo 1999 m. birželio 23 dieną Biržuose, kai per parą iškrito katastrofinį kriterijų „labai smarkus lietus“ atitinkantis kiekis – 84,7 mm, kas atitinka beveik viso mėnesio kritulių kiekį. Daugiausiai kritulių 24 dieną iškrito 1990 metais Šauliuose – 63,1 mm.

Prisimenant paskutinius trejus metus, tai 2020 m. birželio 23 d. gausių kritulių sulaukė tik vakarinė Lietuvos dalis ir pajūris (Klaipėdoje iškrito 61 mm), o birželio 24 d. buvo be lietaus. 2019 m. Joninės buvo visai sausos, o 2018 m. Joninės buvo artimiausios daugiametėms reikšmės – palijo visur to truputį.

Aukščiausia oro temperatūra nuo 1961 m. birželio 23 d. fiksuota 1964 metais Utenoje (30,6 ºC), o birželio 24 diena – 2016 m. Varėnoje (30,9 ºC). Vis dėlto Lietuvoje tokių karštų Joninių orų pasitaiko gana retai, pastebi klimatologai. Remiantis preliminariais matavimų duomenimis, bent jau birželio 23 d. rekordas jau yra pagerintas. Jei prognozė pasitvirtins, šiais metais birželio 24 d. irgi galime tikėtis rekordinės oro temperatūros.