Edukacinių technologijų („EdTech“) bendruomenė įsitikinusi – toks ŠMSM sprendimas stabdo švietimo progresą ir grąžina Lietuvos švietimo sistemą kelis dešimtmečius atgal.

„EdTech Lithuania“ asociacija kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją bei Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, ragindama diskutuoti, kodėl skaitmeninis mokymosi turinys būtinas šiuolaikiniam moksleiviui bei kaip geriau atliepti kiekvieno jų poreikius.

„Lietuvos moksleiviai verti moderniausių mokymosi priemonių, o ne grįžimo į praėjusį amžių – raginame ministeriją iš naujo apsvarstyti mokykloms skiriamą finansavimą skaitmeniniam turiniui įsigyti. Nuotolinio ugdymo metu įsitikinome, koks svarbus yra skaitmeninis mokymosi turinys bei elektroninės ugdymo priemonės, padėjusios sklandžiai įveikti pirmą kartą istorijoje kilusius iššūkius“, – sako Šarūnas Dignaitis, švietimo technologijų bei inovacijų entuziastus vienijančios bendruomenės „EdTech Lithuania“ vadovas.

Lietuvos moksleiviai verti moderniausių mokymosi priemonių, o ne grįžimo į praėjusį amžių.

Pasak jo, mokykloms skirtas papildomas finansavimas skaitmeniniam ugdymo turiniui įsigyti leido visiems moksleiviams turėti lygias galimybes naudotis moderniausiomis ir efektyviausiomis mokymosi priemonėmis. Skaitmeninės ugdymo priemonės padeda geriau atliepti moksleivių poreikius ir skatina jų motyvaciją, tad sumažintos finansavimas palies kiekvieną Lietuvos mokinį.

„Mokykloms suteikta kompiuterinė įranga ir toliau įrenginėjamos hibridinės klasės be edukacinių technologinių sprendimų duos mažai naudos. Moksleiviams reikia sudaryti sąlygas naudotis progresyviomis švietimo inovacijomis, o šiuo metu numatytas skaitmeninio turinio finansavimas nepatenkins šiuolaikinės kartos poreikių“, – teigia Š. Dignaitis.

Jis pabrėžia, kad skaitmeninis švietimas suteikia galimybę pasiekti neribotą besimokančiųjų skaičių, individualizuoti mokymąsi, padeda mažinti mokymosi rezultatų skirtumus ir atskleisti mokinių potencialą. Mažinant finansavimą jam, mąžta ir tikimybė pasiekti Vyriausybės iškeltus švietimo tikslus, pasitelkiant šiuolaikinius, dirbtiniu intelektu pagrįstus sprendimus.

Asociacijos vadovo teigimu, ŠMSM sprendimas mažinti lėšas skaitmeniniam ugdymo turiniui įsigyti kelia ir riziką, kad švietimo proveržį kuriančios įmonės nutrauks investicijas Lietuvoje.

„Jau antrą kartą per dvejus metus itin bloginamos sąlygos vietinio skaitmeninio švietimo turinio kūrėjams. Tai kelia riziką, kad artimiausiu metu visos „EdTech“ sektoriaus įmonių investicijos bus skirtos tik edukacinių technologijų sprendimų vertę suprantančioms užsienio rinkoms – Estijai, Danijai, JAV, Jungtinei Karalystei“, – kalba Š. Dignaitis.

ŠMSM: mokyklos šiemet įsigys ne mažiau, o gal ir daugiau skaitmeninių mokymo priemonių

Ministerija atkreipia dėmesį, kad skaitmeninio ugdymo plėtros finansavimas atsirado kaip laikina priemonė, reaguojant į pandemiją ir siekiant užtikrinti nuotolinį ugdymą karantino sąlygomis. Ekstremaliai situacijai dėl pandemijos pasibaigus, priemonės finansavimas tęsiamas, nes aprūpinimas skaitmeninėmis mokymo priemonėmis vis dar išlieka aktualus.

Pernai mokyklų apklausa parodė, kad jos mokamoms skaitmeninėms mokymo priemonėms (SMP) skyrė 3,768 mln. eurų. 2023 m. šiam tikslui numatyta 3,4 mln. Eur. arba 10 Eurų mokiniui vieneriems metams.

2021 m. apklausoje dalyvavusios mokyklos nurodė įsigijusios net 65 skirtingų pavadinimų mokamas priemones. Populiariausios buvo „EDUKA klasė“, kurios įsigyta per 160 tūkst. vnt., ir „EMA elektroninė mokymosi aplinka“, kurios įsigyta per 95 tūkst. vnt.

Pasak mokyklų atstovų, jei SMP licencijos nebūtų pabrangusios, mokyklos būtų turėjusios galimybę skaitmeniniu turiniu aprūpinti visus mokinius, kuriems to reikėtų. Antra, 2021 m. (kaip ir 2020 m.) daugiausiai lėšų mokyklos skyrė dviem to paties tiekėjo (UAB „Ateities pamoka“) SMP – „EDUKA klasė“ ir „EMA elektroninė mokymosi aplinka“.

Tarp 10 populiariausių SMP pagal naudojančių mokinių (licencijų) skaičių  tik dvi buvo mokamos – jau minėtos „EDUKA klasė“ ir „EMA elektroninė mokymosi aplinka“, kurių licencijoms mokyklos ir išleido didžiąją dalį iš SMP skirtų 3,768 mln. eurų.

Atsakymai į anketos klausimus parodė, kad 2021 m. apskritai naudotasi daugiau nei 441 tūkstančiu nemokamų SMP (licencijų).

Taip pat reikia pažymėti, kad dalis savivaldybių SMP licencijas įsigys per „Tūkstantmečio mokyklų“ programą. Dalis savivaldybių pačios skirias lėšas skaitmeniniam mokymo turiniui įsigyti.

Todėl galima daryti išvadą, kad šiemet mokyklos įsigys tiek pat,  o greičiausiai ir daugiau skaitmeninių mokymo priemonių nei pernai.