- Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvių tauta neturi gilios miestietiško gyvenimo tradicijos – miestietis vis tiek geriausiai jaučiasi pirštus sukišęs į žemę. Taip LRT radijui sako Kauno technologijos universiteto Architektūros ir urbanistikos katedros docentas Dalius Šarakauskas.
Anot jo, miestietiškas gyvenimo būdas reiškia naudojimąsi miesto infrastruktūra, po darbo užeinant į kepyklėlę, sekmadienio pietus valgant restorane.
– Koks turi būti miestas, kad jame būtų galima gerai jaustis?
– Miestas turi būti gyvas, turi vaikščioti žmonės. Yra tokia 1972-ųjų knygutė, kurioje parašyta dešimt bruožų, kada veikia visuomeninė erdvė. Vienas jų – jei moterų yra daugiu nei vyrų. Vyrai eina į darbą, moterys leidžia laiką – tai reiškia, kad visuomenė gyva. Nenoriu pasakyti, kad reikia į miestą privežti moterų, bet jame turi būti žmonių. Jei jų nėra, miestas negyvas.
– Kas kuria tą miesto gyvybę?
– Manau, kad yra dvi pusės. Viena – tai, kad žmonės atneša pinigus. Kita – tam tikros paslaugos, kurias tie pinigai „maitina“. Manau, kad yra kultūros objektų, kurie be kokių nors, pavyzdžiui, kavinukių, negalėtų gyvuoti. Yra simbiozė, sinergija. Juk kavinukėse sėdėjo impresionistai, rašytojai, dar kas nors...
Tačiau nei tik kavinės, nei tik kultūros objektai gyvybės neužtikrina. Jie turi būti kartu, tuomet yra ir ta gyvybė. Žinoma, yra dar daugiau visokiausių veiksnių. Turi būti ir kas nors, kas galėtų eiti į teatrą, į kavinę.
Jei pažvelgtume į dabartinę Laisvės alėją, matyti, kad visos normalios kavinės užsidaro. Atsidaro kavinukės studentams. Turbūt jie vieninteliai, kurie gali tai finansuoti. Nesakau, kad tai blogai, bet turėtų būti ir kitas sluoksnis. Dabar jo nėra, miestiečiai negyvena miestietiškai, nesinaudoja miesto infrastruktūra, nes pjauna žolę kažkur savo sodyboje.
– Ką reiškia gyventi miestietiškai?
– Miestietiškas gyvenimo būdas yra toks, kai, gyvendamas mieste, visų pirma naudojiesi jo infrastruktūra. Pavyzdžiui, po darbo užeini į kavinę ar kepyklėlę. Juk kitaip jos neišsilaikys, o jei neliks kavinių ir kepyklėlių, neliks ir miesto patrauklumo.
Taigi, miestietiškai gyventi – naudotis jo infrastruktūra ir paslaugomis. Ne pačiam gaminti pietus kiekvieną sekmadienį, bet kartais nueiti į kavinę, restoraną, barą ar parodą. Pasėdėti kavinėje, padiskutuoti, pasiginčyti. Galiausiai, į ką nors paspoksoti. Juk kiekviename žmoguje yra žiupsnelis snobizmo ir kartais reikia tą snobiuką pamaitinti.
Jei žmogus baigia darbą, sėda į automobilį, nuvažiuoja į pakeliui esančią „Maximą“, „Lidlą“ ir ten sugaišta 45 minutes pirkdamas maistą, o tuomet grįžta į namus, pavakarieniauja, būna jau apie 20 val. Jau temsta, tad į miestą grįžti nesinori.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Bilotaitė lankysis Vištyčio pasienio užkardoje, aptars sienos stiprinimą
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį lankysis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje, kurioje aptars sienos stiprinimą. ...
-
Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pratybos „Kardo kirtis“2
Penktadienį Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pajėgų rengiamos pratybos „Kardo kirtis“. ...
-
Balandžio 19-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Balandžio 19-oji, penktadienis, 16 savaitė. ...
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties2
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo8
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Kas stabdo lietuvius keisti specialybę ir įgyvendinti profesines svajones?3
Apie tai, kodėl lietuviai nori keisti profesiją ir kaip jiems sekasi tai daryti, LNK žurnalistas kalbėjosi su statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoju Jeronimu Mikiparavičiumi. ...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...
-
Ekspertinė komisija pateikė išvadą dėl informatikos tarpinio patikrinimo rezultatų1
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė tikina ketvirtadienį gavusi ekspertinės komisijos išvadas dėl informatikos tarpinio patikrinimo. Pasak jos, ar atlikta analizė keis galutinį patik...
-
Atmintinų dienų sąraše – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtos dienos
Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. ...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą16
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...