Quantcast

Psichologinis smurtas darbe: pernai darbuotojams priteista per 10 mln. eurų

  • Teksto dydis:

Lietuvoje ištiriama vis daugiau nelegalaus darbo ir darbuotojų išnaudojimo atvejų. Vien praeitais metais išnagrinėta 300 skundų dėl psichologinio smurto darbe, o nukentėjusiems darbuotojams priteista daugiau nei 10 mln. eurų. Profesinės sąjungos sako, kad pažeidėjams skiriamos per mažos baudos, todėl net ir darant nusikaltimus didelės žalos nepatiriama.

Darbo inspekcija pernai atliko dvigubai daugiau patikrinimų nei 2022 metais. Daugiausiai tirta darbuotojų sauga.

„Nenoras mokėti darbo užmokesčio, nenoras užtikrinti orių darbo sąlygų, nenoras užtikrinti darbo saugos ir sveikatos darbo vietoje. Metai iš metų šios problemos kartojasi“, – tikino Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. 

Darbo inspekcija sako, kad kasmet nelegalaus darbo mastai auga. Palyginti su 2022 metais, pernai pažeidimų padaugėjo beveik 15 proc., o daugiausia jų – statybų versle.  

„Tradiciškai fiksuojamos tos pačios veiklos rūšys, tai – statyba, transportas.  Keista, kad iki šiol nelegalus darbas fiksuojamas būtent šiose srityse. Tai – nepagarba įstatymui, valstybei ir jos žmonėms“, – stebėjosi J. Gricius. 

Statybininkų asociacija tikina, kad su nelegaliu darbu kovoja jau ne vienerius metus, tačiau ryžtingų sprendimų pasigenda iš valdžios.  

„Valstybei siūlėme įdiegti savo sistemą, kad padėtume tašką šitai problemai, tačiau jie nepalaikė mūsų pasiūlymo“, – teigė Statybininkų asociacijos vadovas Dalius Gedvilas. 

Profesinės sąjungos sako, kad pažeidimų nemažės iki kol nebus sugriežtintos baudos. Net ir nusikaltę darbdaviai žalos beveik nepatiria.  

„Juokas pro ašaras. Įmonė tris metus pažeidinėjo darbo ir poilsio režimą. Nustačius pažeidimus – gavo 120 eurų baudą. Tai rodo, kad darbdaviai tikrai gali susimokėti tam tikrą duoklę valstybei ir toliau pažeidinėti įstatymus“, – aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Klausimų kelia ir užsieniečių išnaudojimas, nes kai kurios įmonės imigrantų poreikių nepaiso, naudojasi jų žinių stoka.

„Darbdaviai, kurie pasamdo užsieniečius, labiau piktnaudžiauja. Tas žmogus negali apsiginti, dažnai nemoka kalbos, nežino mūsų teisinės sistemos. Jis – labai pažeidžiamas. Dėl to užsieniečiai ir labiau nukenčia“, – kalbėjo D. Gedvilas.

„Nemato reikalo pernelyg stengtis investuoti į darbuotojų saugą, sveikatą, į skaidrų, nešešėlinį atlyginimą, nes ta priežiūra – minimali“, – teigė I. Ruginienė.

Vis daugiau fiksuojama ir mobingo bei psichologinio smurto atvejų, o jų ypač gausu Sveikatos apsaugos ir Švietimo sektoriuose. Tiesa, tokie kaltinimai pasitvirtina ne visada.

„Kiekvienas pajudėjimas, reiklumo aspektas – vertinamas kaip kažkokia prievarta. Tai nėra prievarta. Tai – darbo drausmės, pareigų atlikimo momentai. Mes negalime visko suabsoliutinti ir nukreipti į šitą apibrėžtį, į smurto sąvoką“, – tikino J. Gricius.

Pernai darbo inspekcija išrašė beveik 530 administracinių nusižengimų protokolų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Menai

Menai portretas
Mobingas mokykloje gali buti susije su gaujos valdymu. Havanos sindromas tik uogeles. Slaptas filmavimas ir fizinis poveikis.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių