Elektroninio laiško dingimas paskatino svarstyti informacinių technologijų reformos galimybę

Svarstoma galimybė visose valstybinėse institucijose įdiegti bendrą elektroninę duomenų saugojimo sistemą. Tokius svarstymus paskatino neseni įvykiai, kai Prezidento kanceliarijos Informacinių sistemų skyriaus specialistai įstaigos kompiuteriuose nerado praėjusiais metais birželį Teismų tarybos siųsto elektroninio laiško su svarbiais dokumentais.

Informacinių technologijų specialistai teigia, kad būtina sukurti vienodus standartus visų valstybinių institucijų duomenų saugojimui, tuomet tokie nesusipratimai, kaip šiomis dienomis Prezidentūroje, nebepasikartos.

Seimo Informacijos technologijų departamento direktoriaus pavaduotojas Jurgis Bridžius sakė, kad Lietuvoje nėra strategijos dėl bendros duomenų saugojimo sistemos. “Kol kas yra tik žinybinės sistemos, o valstybinių pagrindų sistemos nėra. Iki šiol net nebuvo mąstoma apie tai”, - teigė J.Bridžius.

Tačiau dabar, po pastarųjų įvykių, susijusių su dokumentų siuntimu elektroniniu būdu, pradėtos diskusijos apie būtinybę įdiegti vieningą tokių duomenų saugojimo sistemą arba bent jau bendras taisykles, kuriomis šioje srityje turėtų vadovautis visos valstybinės institucijos.

Pasak J.Bridžiaus, gali ir nebūti bendros elektroninės duomenų saugojimo sistemos, pakaktų turėti bendrus standartus, kad galima būtų bendrauti tarp institucijų.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Vyriausybės direktoriaus pavaduotojas Gintautas Vilkelis sakė, kad viena problemų yra ta, jog trūksta vieningos duomenų saugojimo sistemos, o kai kuriems valstybinių įstaigų darbuotojams trūksta kompetencijos. Jo teigimu, norint išvengti valstybinių institucijų nesusikalbėjimo, reikėtų kurti vieningą sistemą.

Pasak G.Vilkelio, planuojamas informacinių išteklių valdymo įstatymo projektas ir tikimasi, kad 2007 metais jis bus įtvirtintas įstatymu. “Esame parengę valstybės duomenų centro steigimo nutarimo projektą, tačiau tai tik pradžia. Optimistiškiausiomis prognozėmis valstybinių institucijų informacinė sistema gali pradėti veikti per artimiausius dvejus metus”, - sakė pareigūnas.

Planuojama įgyvendinti “vieno langelio” principą, kad viena institucija galėtų komunikuoti su daugeliu valstybės institucijų - vienas specialistas informaciją galėtų gauti iš keleto institucijų. “Idėja yra sukurti tokią operacinę įstaigą, kuri galėtų teikti įvairių valstybės institucijų informacijos paslaugas ir koncentruoti tokios informacijos duomenų bazes”, - sakė G.Vilkelis.

Tačiau, anot pareigūno, be technologinių sprendimų, neišspręsti yra dar teisiniai bei duomenų saugumo klausimai. Dabar kyla problemų dėl to, kad nuo 1990 metų pradžios buvo perkamos įvairios technologijos ir kelios institucijos turi skirtingas sistemas.

Kompiuterininkų sąjungos tarybos pirmininkas Alfredas Otas sakė, kad daugeliui valdininkų trūksta kompiuterinio raštingumo. Jo manymu, reikėtų, kad visų lygių valdininkams būtų patvirtintas privalomasis kompiuterinis raštingumas. Pasak A.Oto, yra sukurtas valstybinis kompiuterinio raštingumo standartas, kurį rekomenduojama patvirtinti.

Vienos informacines sistemas diegiančios įmonės direktorius Jonas Albrechtas sakė, kad institucijose turi būti naudojama kuo mažiau skirtingų sistemų, o visa institucija dokumentus saugotų vienoje vietoje ir tada, jo manymu, nebūtų jokių nesusipratimų. J.Albrechtas teigia, kad dokumentai kuo toliau, tuo mažiau turėtų būti saugomi popierine forma. “Vieningos duomenų saugojimo sistemos kaip ir nėra, tačiau visos institucijos turėtų naudoti vieną bendrą duomenų saugojimo sistemą, tai padėtų išvengti nesusipratimų”, - sakė jis.

Specialistų teigimu, jeigu dokumentai talpinami centralizuotoje dokumentų valdymo sistemoje, tai atsakingi darbuotojai gali matyti, kada jis patalpintas ir kur buvo išsiųstas. Pasak specialistų, bandymai diegti bendrą elektroninę duomenų saugojimo sistemą kol kas lieka utopija, nes tai yra didžiulės lėšos, o valstybinių įstaigų darbuotojai vis dar įpratę dokumentus archyvuoti popieriuje.

KD, “Delfi” inf.