Išprotėję orai taps kasdienybe? (eksperto įžvalgos ir prognozės)

Beveik savaitę kasdien – škvalas, kruša, liūtys, žaibai, prasiautė net viesulas. Kas sukėlė tokius ekstremalius orus ir kokių dar pavojų žada šiltėjantis klimatas.

"Kauno dienos" pokalbis su Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriumi dr. (HP) Arūnu Bukančiu – ne tik apie neįprastą birželį

– Kas lemia tokius kaip šią savaitę ekstremalius orų reiškinius?

– Ekstremalius orų reiškinius lėmusi atmosferos cirkuliacijos schema susidarė birželio 8 d. ir tęsiasi iki 12 d. Visą šį laiką į Baltijos regioną plūdo labai karštas tropinis oras iš Viduržemio jūros regiono, o iš Vakarų ir Rytų jį tarsi suspaudę į pleištą laikė šaltesnio oro branduoliai – iš Vakarų besiformuojantis gana vėsus Skandinavijos anticiklonas ir Rytų Europoje susidariusi aukšto slėgio sritis. Tokia situacija tapo gana stabili, nes šie slėgio centrai nejudėjo nei į Rytus, nei į Vakarus. Šiltos ir šaltesnės oro masių sandūroje susidarė šaltojo atmosferos fronto fragmentai, kurie kartais virsdavo šiltaisiais, ir juose buvo labai geros sąlygos vystytis kamuoliniams debesims, intensyviai konvekcijai, nes buvo labai didelis termodinaminis atmosferos nepastovumas. Debesų viršūnės išaugdavo iki 10–15 km aukščio, juose susidarydavo perkūnijos ir krušos židiniai, po jais – ir škvalo reiškiniai, o vieną kartą užfiksuotas viesulas. Tokiems atmosferos frontams ir tokiose orų masių sandūrose ir būdingi stiprių liūčių, krušos, škvalo reiškiniai.

A.Bukantis pastebi, kad tokių reiškinių kaip šią savaitę Lietuvoje yra buvę, tik gal ne tiek daug dienų iš eilės. O į rekordą galėtų pretenduoti nebent išskirtinai stambūs krušos ledėkai/Butauto Barausko nuotr.

– Ar yra buvę, kad kasdien penkias dienas iš eilės siaustų škvalas, žemę padengtų ledėkai?

– Lietuvoje tokių reiškinių yra buvę, tik gal ne tiek daug dienų iš eilės – būdavo su dienos ar daugiau pertrauka. Bet šią savaitę kažkokių rekordinių atvejų nebuvo, nebent tai, kad užfiksuoti labai stambūs krušos ledėkai.

– Kaip atsitinka, kad net tame pačiame miestelyje vienur ledėkai padengė žemę, o kitoje pusėje vos palynojo?

– Kamuoliniai debesys būna gana nedidelio skersmens – kartais nuo kelių iki keliolikos kilometrų. Jų centrinėje dalyje ir iškrenta didžiausi krušos ledėkai, būna stipriausios liūtys, todėl ir būna, kad viename gatvės gale labai lyja, o kitame – vos lašnoja. Kamuoliniai debesys išsirikiuoja į virtines, tad pasitaiko, kad kelių kilometrų ruože iškrenta kruša, o šalia tik palyja.

Viesulų sezonas ilgėja

– Ar prognozuojama, kad viesulų Lietuvoje dažnės?

– Klimatologiniame archyve tokių reiškinių užfiksuojama praktiškai kasmet, tik nevienodas skaičius – kartais penki šeši, kartais vienas ir tai tik kur virš Baltijos jūros ar Kuršių marių. Kas nauja – kad jie dabar pasitaiko ne tik vasarą, bet ir gegužę, ir rugsėjį. Prasiplėtė viesulų sezonas, jiems susiformuoti sąlygos susidaro ir pavasario pabaigoje, ir rudens pradžioje. Tai vienas iš būdingų klimato kaitos aspektų – pavojingų reiškinių sezono trukmės pailgėjimas.

– Kodėl viesulas šįsyk pasirinko jūsų gimtąjį Šakių rajoną?

– Viesului susidaryti reikalingos ypatingos sąlygos: labai įšilęs žemės paviršius ir toje vietovėje didelis termodinaminis atmosferos nepastovumas. Jei yra abi šios sąlygos, po kamuoliniais debesimis susidaro vadinamasis straublys, siurbiantis, kas pasitaiko jo kelyje. Sūkurinis vėjas pasiekia net 60–80 m/s greitį, o sūkurio viduje būna labai sumažėjęs slėgis, išretėjęs oras, ir toks straublys, užslinkęs ant pastato, nuplėšia stogą, savo kelyje laužo ar net rauna su šaknimis medžius, apverčia automobilius, o Širvintose prieš trejetą dešimtmečių  viesulas net vartė sunkiąją techniką.

– Ar įmanoma prognozuoti, kur susiformuos viesulas?

– Konkrečios vietos šiandien dar neįmanoma nustatyti, tad perspėjimas apie artėjantį škvalą skelbiamas didesnei teritorijai. O škvalo padariniai būna ne ką menkesni nei viesulo, ir jis pasitaiko keliolika kartų per vasarą.

– Fotografų akims šios savaitės ekstremalūs reiškiniai padovanojo fantastiškų kadrų su purpuriniu dangumi ir juodais debesimis. Kas taip nuspalvina dangų?

– Spalvos danguje priklauso nuo to, kiek sugeriama saulės spindulių. Kai debesyje būna didelis vandens kiekis, stambių lašelių koncentracija, o dar ir ledėkai cirkuliuoja aukštyn žemyn, toks debesis matomame diapazone sugeria visą saulės šviesą, tad mūsų akis mato jį juodą. O besileidžiančios saulės spinduliai tokį debesį apšviečia iš šono, ir jis nusidažo makabriškomis spalvomis – matome juodus debesis su raudonais, oranžiniais atspalviais.

„Facebook“ grupės „Orų entuziastai“ nuotr.

Pavojų daugės

– Balandis šiltesnis, nei įprasta, gegužė – šalta, birželis prasidėjo išprotėjusiais orais. Žadėta karšta vasara, dabar jau skelbiamos kitokios prognozės. Tad kokios vasaros galime tikėtis?

– Buvo paskleista žinia apie karštą vasarą, bet kalbant apie viso Šiaurės pusrutulio vidurkį, ir, tikėtina, prognozės išsipildys. O atskiruose regionuose gali būti ir teigiamos, ir neigiamos temperatūros anomalijos. Kad ir dabar: vakarinėje Europos dalyje vėsu, plūsta oras iš Šiaurės, o per Vidurio Europą ir Baltijos šalis – tropinis karštis iš Viduržemio regiono, tad kai kur susidariusi 7–9 laipsnių teigiamos temperatūros anomalija.

Negirdėjau prognozių, kad Lietuvoje ši vasara būtų labai karšta. Pagal eksperimentines prognozes teigiamos temperatūros anomalija turėtų būti 1 laipsniu aukštesnė už daugiametį vidurkį.

– Kai kas naiviai tikėjosi, kad šylant klimatui Lietuvoje orai bus malonesni, tačiau dabar vis dažniau kenčiame nuo jų kontrastų ir anomalijų. Ar jų vis daugės?

– Taip, klimato atšilimas nulemia ne tik švelnias žiemas ir karštas vasaras, bet dar daug įvairių orų ir klimato anomalijų. Ne tik pakilusią temperatūrą atmosferoje, bet ir didesnį drėgmės kiekį, nes dėl aukštesnės temperatūros atmosferoje susidaro palankios sąlygos kondensuotis vandens garams, susiformuoja labai vandeningi debesys, iškrenta intensyvios liūtys. Tokie ekstremalūs reiškiniai – akivaizdus klimato atšilimo padarinys, o juos lydi kiti reiškiniai.

Pavyzdžiui, sausros: esant aukštai temperatūrai, padidėjo drėgmės garavimo intensyvumas ir iš dirvožemio, ir iš vandens telkinių – jau ne vienus metus matome, kaip nusenka upės, ežerai, kritęs gruntinio vandens lygis.

Nepaisant atšilimo mūsų regione išlieka labai didelė vėlyvų pavasario šalnų galimybė, ir jos tampa labai pavojingos, nes pavasariai dabar ankstyvi, aktyvioji augalų vegetacija prasideda kovo pabaigoje, o gegužę – šalnos, kurios padaro daug žalos ir laukinei gamtai, ir žemės ūkiui. Žemės, miškų ūkis kenčia ir nuo kenkėjų: kai pavasaris ankstyvas, o vasara šilta, kenkėjų populiacija padidėja net kelis kartus.

Ne tik pratintis, bet ir galvoti, kaip sumažinti poveikį klimatui, šioje srityje pasiekti tarptautinių susitarimų.

Tokie ekstremalūs reiškiniai neišvengiami, jų pasikartojimai dažnėja. Ne tik pas mus – visame pasaulyje jaučiamas klimato ekstremalumo didėjimas.

– Šią savaitę Lietuvos mokslininkai paskelbė aptikę naują erkių rūšį. Kokie dar ligų sukėlėjai gali priartėti prie mūsų?

– Erkių populiacija Lietuvoje labai smarkiai auga, tad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas skiepams nuo erkinio encefalito, nes tai labai pavojinga liga. O ligų sukėlėjai plinta, plečia arealą iš Pietų šalių į šiauresnes. Maliarijos židiniai iš Šiaurės Afrikos persikelia į Pietų Europą, Vakarų Nilo viruso plitimas jau pastebimas net Lenkijoje ir Ukrainoje.

Ne tik pratintis

– Visą gyvenimą tyrinėjate klimato pokyčius. Ar prieš kelis dešimtmečius jau žinojote apie tai, kas dabar vyksta?

– Kad klimatas šils, pirmosios prognozės sudarytos praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, bet nebuvo tikėtasi, kad šilimas bus toks intensyvus. Arkties regione labai sparčiai ėmė tirpti ledo danga, vasarą jos plotai dvigubai mažesni nei prieš pusšimtį metų. Išsipildė pesimistinis klimato kaitos scenarijus: nuo XX a. pradžios globalioji temperatūra vidutiniškai pakilo 1 laipsniu, o kai kuriuose regionuose – net 3--4. Lietuvoje nuo XX a. vidurio žiemos mėnesių temperatūra pakilo 2–3 laipsniais, vasaros – 1–2.

Tokių drastiškų pokyčių nebuvo tikimasi, tačiau labai sparčiai auga šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje, nes žmogaus ūkinė veikla yra nepaprastai aktyvi.

– Tad ir kelių mėnesių pauzė dėl COVID-19 nepadės.

– Deja, balandžio ir gegužės duomenys rodo, kad anglies dioksido, metano, azoto suboksido koncentracija ir augimo tempai nesulėtėjo. Kai kur trumpam oras buvo tapęs švaresnis dėl mažesnio transporto priemonių naudojimo, tačiau šis atokvėpis globaliam šiltnamių dujų koncentracijos lygiui nepadarė jokios esminės įtakos.

– Belieka pratintis prie orų ir klimato anomalijų?

– Ne tik pratintis, bet ir galvoti, kaip sumažinti poveikį klimatui, šioje srityje pasiekti tarptautinių susitarimų.

„Facebook“ grupės „Orų entuziastai“ nuotr.

O kad nenutiktų taip, kaip šią savaitę, bent jau statant namus reikia laikytis mūsų klimato sąlygoms pritaikytų statybos metodų ir reikalavimų. Tada stogai neskraidys po pievas, o Vilniaus savivaldybės pastatas nebus užtvindytas vandens, kiaurai bėgančio pro sienas ir langus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Voras

Voras portretas
Karti tiesa

na

na portretas
gamta susirgo korona, atsargiai bijantys, ji u=kr4s taip sak4 Veryga.

Dar sovietmečiu

Dar sovietmečiu  portretas
per kažkurią jubiliejinę dainų šventę, turėjome svečių iš Mongolijos ir iš Vid. Azijos. Jau tada mūsų orai jiems atrodė „netvarkingi”, kurių neįmanoma suprasti. Esą, jų šalyje yra sezonai - kai giedra, tai kasmet tuo pačiu metu ir tiek pat laiko trunka giedra, ir tiek pat lietaus bei kiti sezonai. O Lietuvoje iš ryto graži saulė, o po kelių val. liūtis su perkūnais, tu visas permirksti, o tada dar ir atšąla. Kaip jūs, litovcai, žinote, kaip reikia rengtis - ar su bikiniu, ar su veltiniais iš namų eiti?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių