Įspėja: Rusijos ir Baltarusijos karinis aktyvumas Lietuvos pasienyje gali didėti

Lietuvos žvalgybos tarnybos teigia, jog labai tikėtina, kad Rusijos ir Baltarusijos karinis aktyvumas prie Lietuvos bei kitų NATO valstybių sienų šiemet didės, palyginti su praėjusiais metai. Tai teigiama ketvirtadienį paskelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.

„Labai tikėtina, kad 2021 metais Rusijos kariniai manevrai prie Lietuvos ir kitų NATO šalių sienų vyks dar intensyviau“, – rašoma joje.

Anot dokumento, Baltarusijos karinė vadovybė 2021-uosius pavadino kovinės parengties metais, per kuriuos bendrų su Rusija mokymų ir kitų karinių renginių skaičius augs trečdaliu.

„Todėl Rusijos pajėgų aktyvumas Baltarusijoje taip pat bus didesnis nei 2020 metais,  o karinio aktyvumo prie sienų augimas įprastai padidina net ir netyčinių incidentų riziką“, – sakoma ataskaitoje.

Lietuvos karinė žvalgyba primena, kad šių metų rugsėjį Rusijos Karaliaučiaus srityje ir visoje Vakarų karinėje apygardoje vyks strateginiai mokymai „Zapad“ („Vakarai“).

Todėl Rusijos pajėgų aktyvumas Baltarusijoje taip pat bus didesnis nei 2020 metais,  o karinio aktyvumo prie sienų augimas įprastai padidina net ir netyčinių incidentų riziką.

Ketvirtadienį per spaudos konferenciją Seime pristatydamas ataskaitą Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius teigė, kad šios kas ketvirtus metus prie Baltijos valstybių sienų vykstančios karinės pratybos organizuojamos neskaidriai.

„Tai, kad šie mokymai paprastai organizuojami neskaidriai, selektyviai ir nepilnai pateikiama informacija dėl dalyvių skaičių, rajonus, scenarijų, kuria papildomas įtampas dėl kaimyninių valstybių galimų ketinimų“, – sakė jis.

„Kita vertus, Lietuvos kartu su sąjungininkais turimi atgrasymo įrankiai yra veiksmingi ir šiuo metu neturime pagrindo manyti, kad mokymais „Zapad“ bus dangstomasi siekiant vykdyti kokius nors agresyvius veiksmus prieš kaimynines valstybes“, – apibendrino E. Paulavičius.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad karinė galia išlieka pagrindiniu Rusijos įtakos užsienyje išlaikymo ir sklaidos įrankiu, o jos stiprinamas toliau kels grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Ataskaitoje primenama, kad pernai prasidėjus COVID-19 pandemijai Maskva paskelbė  siekianti deeskaluoti karinę įtampą tarp Rusijos ir NATO, tačiau vėlesni jos manevrai NATO kaimynystėje atskleidė, kad „ši retorika yra apsimestinė“.

Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas buvo pranešęs, kad atitrauks strateginių karinių mokymų „Kavkaz-2020“ („Kaukazas“) veiksmus nuo Rusijos vakarinių sienų į šalies gilumą, tačiau šie mokymai, pasak Lietuvos pareigūnų, ir taip vyksta Pietų karinėje apygardoje, atokiau nuo NATO šalių sausumos sienų. Tuo metu kiti Rusijos kariniai mokymai, suplanuoti netoli NATO valstybių sienų, nebuvo atšaukti.

„Rusijos pasirengimas siekti įtakos per konfrontaciją (įskaitant karinę) su oponentais nemažės“, – prognozuoja Lietuvos kontržvalgyba.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys, kad Rusija didina tankų skaičių Karaliaučiaus srityje. Iki 2018 metų ten buvo vienas tankų batalionas, po to įkurtas antras, o šiemet dar vienas tankų batalionas bus kuriamas naujoje motošaulių divizijoje.

Kaip įtampos veiksnys dokumente nurodomas nestabilus režimas Baltarusijoje. Siekdamas išlaikyti valdžią šios šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka pernai apkaltino Lietuvą ir kelias kitas Vakarų šalis kišimųsi į Baltarusijos vidaus reikalus bei paskelbė stiprinantis valstybės sienos apsaugą, vakarų kryptimi perdislokavo daugiau karinių dalinių ir surengė parodomųjų karinių mokymų seriją.

„Nors Baltarusijos karinių mokymų intensyvumas buvo aukštas, o priešiška retorika aštri, esminio poveikio Lietuvos ir regiono saugumui režimo veiksmai nepadarė. Vis dėlto šią retoriką A. Lukašenka ir toliau naudoja, o nestabilaus režimo pasirengimas ir galimybė imtis kraštutinių veiksmų siekiant išlaikyti valdžią yra įtampą Lietuvos kaimynystėje keliantis veiksnys“, – nurodo grėsmių vertinime.

E. Paulavičius atkreipė dėmesį, kad ir Maskva pernai aiškiai signalizavo Vakarams, jog  yra nusiteikusi karinėmis priemonėmis užkirsti kelią permainoms Baltarusijoje.

„Nepaisant to, A. Lukašenka nėra suinteresuotas, kad Baltarusijoje būtų nuolat dislokuoti Rusijos koviniai daliniai“, – sakė karinės žvalgybos vadovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Jie turi sėdėti ramiai kai prie jų valstybių sienų aktyvėja NATO manevrai ? Atsakas į atsaką ponai. Jei taip toliau tai kažkas gali ir neišlaikyti o tada jau niekam nieko ir niekada nereikės. Kai kas nestovės ir kaip Laisvė : )

Spaliukas

Spaliukas portretas
Tai ko cia Triedziat! Saukites pagalbos buciuokit briuseliui uzpakali Tegu atsiuncia pagalba Juk tai NATO siena !!!

Su tokiu

Su tokiu portretas
asilu užsienio ministru tikrai prisižaisim. Cixanowskajos ekstradicijos atsisakėm/net užsienio TV pranešė-pas mus nieks nė kiaukt/ Bet ar pripažins kad patys esam kalti? Bus tik rusas ar Batka kaltas
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių