I. Vėgėlė žada reikalauti teisinės valstybės atsakomybės dėl pandemijos valdymo

Spaudos konferencijoje trečiadienį I. Vėgėlė pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas ir kiti teismai šiuo metu nagrinėja individualius skundus dėl pandemijos valdymo priemonių, įskaitant galimybių paso nuostatas, susitikimų uždarose erdvėse ribojimus.

„Tikiuosi, kad tos bylos atsakys į daugelį klausimų ir jomis remiantis, tikėtina, kad bus galima kelti klausimus dėl teisinės atsakomybės“, – spaudos konferencijoje kalbėjo advokatas.

„Džiaugiuosi Sveikatos teisės instituto stipriais teisininkais, specialistais, kurie šiuo metu atlieka ir finansavimo tyrimą. Tikiuosi, kad tai bus didžiulis pagrindas ir pamatas gauti duomenų kelti šiuos klausimus (...). Kai bus atliktas tyrimas, manau, tikrai atsiras drąsių teisininkų, aš tikrai prisidėsiu, kiek turėsiu laiko ir pajėgų, kad reikalautumėme teisinės, politinės atsakomybės ar bent jau moralinės atsakomybės“, –  sakė jis.

Visuomenės lūkestis labai akivaizdus, visuomenė pati konstatuoja, kad žala buvo, kad jos buvo galima išvengti: du trečdaliai visos Lietuvos tą sako.

I. Vėgėlė ir STI atstovai trečiadienį taip pat pristatė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ šių metų lapkričio 10-19 dienomis atliktos reprezentatyvios apklausos apie pandemiją rezultatus.

Joje buvo klausiama: „Ar 2020-2022 metais priimti pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti?“

Apklausos duomenimis, beveik 66 proc. respondentų pritarė ar greičiau pritarė tokiai formuluotei, nepritarė 17 proc., dar apie 17 proc. neturėjo aiškios nuomonės.   

„Visuomenės lūkestis labai akivaizdus, visuomenė pati konstatuoja, kad žala buvo, kad jos buvo galima išvengti: du trečdaliai visos Lietuvos tą sako. Šalia to sako, kad tie, kurie sukėlė tą žalą, tai yra prisiėmė neteisėtus veiksmus, turi atsakyti“, – teigė I. Vėgėlė.

„Savaime suprantama, kad mes darysime taip ir stengsimės to, ko nori visuomenė, nepaisant jokių trukdžių“, – sakė advokatas, paklaustas, ar ketina bylinėtis su valstybės institucijomis dėl, jo teigimu, pandemijos valdymo sprendimų žalos visuomenei.

Anot jo, teisinės atsakomybės būtų galima reikalauti tiek iš Vyriausybės, tiek iš Sveikatos apsaugos ministerijos, sprendimus priėmusių ministrų-operacijų vadovų.

STI didžiausiomis pandemijos valdymo klaidomis įvardija galimybių pasą, judėjimų ribojimą, įpareigojimą dėvėti kaukes ir kitus suvaržymus.