Quantcast

Gyvūnų globėjus apkaltino kankinimu

Beglobiais šunimis ir katėmis besirūpinančią Gyvūnų globos draugiją mokytoja apkaltino keturkojus laikant koncentracijos stovyklos sąlygomis.

Priminė reketą

Gyvūnų globos draugijos Panevėžio skyrius keturkojus prižiūrėti pasišovusius savanorius nuo šiol rinksis kur kas atsargiau. Sulaukusi A.Lipniūno vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojos Gražinos Trybienės pagalbos draugija pati buvo apšaukta keturkojus laikanti koncentracijos stovyklos sąlygomis.

Skyriaus vadovė, kinologė Rūta Liberienė nebeišmano, kaip gintis nuo per didele meile amsintiems ir kniaukiantiems mažiesiems draugams spinduliuojančios pedagogės.

R.Liberienė tvirtina buvusi apstulbinta, kai vieną vakarą jai pradėję skambinti žmonės piktinosi draugijos vardu viename prekybos centre aukas gyvūnams renkančia moterimi su būreliu vaikų.

„Netgi mano pačios anyta pasakojo, kad prekybos centre G.Trybienė praeivius už rankų stvarstė ir įkyriai prašė pinigų gyvūnams. Žinau, kad nors litą paaukoti buvo prašoma net nepilnamečių, nors šios gynėsi neturinčios pinigų. Praeiviai buvo graudinami, kad esą draugija neturi vaistų ir dėl to miršta mūsų globojami gyvūnai“, – „Sekundei“ pasakojo gyvūnų globėja.

Tokius pedagogės graudenimus R.Liberienė vadina šmeižtu. Jos tikinimu, šeimininkams nebereikalingus keturkojus priglaudžiantis draugijos Panevėžio skyrius neskursta – žmonės paaukoja kalnus produktų, sulaukiama nemažai finansinės paramos.

Kad G.Trybienei su būreliu mokinių prekybos centre per kelias dienas pavyko surinkti daugiau nei 700 litų, R.Liberienė sužinojo tik iš spaudos. Nors pinigai buvo renkami draugijos vardu, iki šiol jos nepasiekė nė litas.

Per pamokas – valyti gardų

R.Liberienė tvirtina bandžiusi su pedagoge pasikalbėti apie jos savavališką iniciatyvą pasikvietusi ją į draugijos susirinkimą, tačiau mokytoja esą net nesiteikė išklausyti.

„Aš neužsipuolu G.Trybienės, bet per tokią iniciatyvą gali nukentėti mūsų vardas. Atsiranda, ypač prieš šventes, visokių apsišaukėlių, kurie vilioja iš žmonių pinigus prisidengdami meile gyvūnams ir kitais gerais norais. Kad taip nenutiktų, mes turime žinoti, kas, kur, kada renka aukas, pageidautina, kad žmonės vilkėtų marškinėlius su mūsų logotipais“, – teigė R.Liberienė.

Kinologę stebina, kad pedagogė gyvūnais ėmė rūpintis tarsi tai būtų kone pagrindinis jos darbas – net pamokų metu atsiuntė kelias mokines išvalyti šunų gardų, nors šį darbą atlieka savanoriai.

„Mes galime nukentėti už tai, kad mokytoja vaikus siunčia gardų valyti tada, kai mokiniai privalo būti pamokose“, – nuogąstavo R.Liberienė.

Gyvūnų globėja paskambinusi mokyklos direktoriui išgirdo, kad šis apie tokią mokytojos iniciatyvą taip pat nieko nėra girdėjęs, nors ši privalėjo įstaigos vadovui pranešti ir apie gardus valyti siunčiamus mokinius, ir apie su jais prekybos centre renkamas aukas.

Apsimetė mokesčių inspektore

R.Liberienės teigimu, kuo toliau, tuo mokytoja elgėsi keisčiau. Pirmąją Naujųjų metų dieną G.Trybienė su savo drauge, prisistačiusia mokesčių inspekcijos darbuotoja, atvažiavo patikrinti, kaip „Panevėžio specialaus autotransporto“ teritorijoje draugijai priklausančiame gyvybės vagonėlyje prižiūrimi keturkojai. Jų narvus tuomet tvarkiusių savanorių moterys pradėjo reikalauti parodyti gyvūnų dokumentus,  paaiškinti, kodėl sekmadienį nekviečiamas veterinaras. Kad G.Trybienės atsivestoji draugė nedirba inspekcijoje, moterims teko prisipažinti, kai savanorė pareikalavo pateikti darbo pažymėjimą.

„Gaila man tų savanorių, kurios be atlygio ateina valyti, šerti, vedžioti beglobių gyvūnų, o jas dar kažkas terorizuoja“, – mokytojos elgesys papiktino gyvūnų globėją.

R.Liberienė pripažįsta, kad per pirmą pažintį pedagogė jai padariusi ypač gerą įspūdį. G.Trybienė su mokiniais globos draugijos prižiūrimiems gyvūnams prieš Kalėdas įteikė dovaną – mokykloje surinktus 110 litus ir konservų. Keturkojų prižiūrėtojus mokytoja pradžiugino pasisiūliusi savaitgalį nuvežti į turgų dovanoti šuniukus ir kačiukus bei sutikusi turgavietėje rinkti aukas. Nors surinktų daugiau nei 100 litų draugijai mokytoja ir tuomet neatidavė, tačiau R.Liberienė tvirtina blogo neįtarusi, mat G.Trybienė panoro už tuos pinigus pati nuvežti šuniukus paskiepyti.

„Tokių veiklių žmonių draugijai labai reikia. Su savanoriais džiūgavome, kad atradome aukso grynuolį. Galiu tik padėkoti aukojantiems ir kitaip mus remiantiems žmonėms, bet ir geri darbai turi būti daromi su mūsų žinia. Padėti gyvūnams – mūsų visų bendras tikslas, bet tvarka irgi turi būti“, – pabrėžė R.Liberienė.

Bute augintų aštuonis šunis

Meile keturkojams deganti G.Trybienė pasiryžusi po savo pastoge priglausti kuo daugiau Gyvūnų globos draugijos prižiūrimų keturkojų. Nors daugiabutyje gyvenanti mokytoja jau augina du šunis, bet panoro paimti dar šešis.

„Vietos užtektų visiems – per pusę pertverčiau virtuvę“, – planuoja G.Trybienė.

Augintinių jos bute vis dėlto nepadaugėjo – draugija nesutiko mokytojai atiduoti būrio savo globotinių.

Pasak G.Trybienės, „Panevėžio specialaus autotransporto“ teritorijoje narvuose po stogu ir gyvybės vagonėlyje keturkojai laikomi tarsi koncentracijos stovykloje. Ji įsitikinusi, kad šunys ir katės tinkamai prižiūrimi tik per mokinių atostogas, kai keturkojams laiko turi savanoriai.

„Aš skaičiau įstatymą, kad tokius šunelius per dieną reikia mažiausiai tris kartus šerti. Pati R.Liberienė patvirtino, kad net ne tris, o penkis. Bet vakarais jų pašerti ten tikrai niekas neateina. Turiu labai daug blogos informacijos“, – tvirtino G.Trybienė.

Mokytojai kilo grandiozinė idėja, kaip gyvūnams surinkti 100 tūkst. litų. Aukų rinkimas prekybos centre tebuvo jos plano įžanga. G.Trybienė aiškina, esą R.Liberienę buvo perspėjusi apie savo ketinimus prašyti praeivių paremti keturkojus, tačiau nepasakiusi, kada tą darysianti.

Mokytoja pasakoja iš tiesų jausmingai prašiusi prekybos centro klientų pinigų.

„Sakiau, kad jau vienas šunelis nugaišo, padėkim išgyventi kitiems. Mes rinkome ne kaip savanoriai, o akcijos dalyviai“, – G.Trybienė mano neprivalanti atsiskaityti draugijai.

Už surinktus pinigus mokytoja planuoja pati draugijos globojamus šunelius vežti skiepyti.

Meile keturkojams deganti lituanistė tvirtina tokią veiklą suderinusi su mokinių tėvais ir neigia, kad per pamokas mokines nusiuntusi valyti gardų.

Brisius gyveno geriau

G.Trybienė pasakoja kartą vakare aplankiusi „Panevėžio specialaus autotransporto“ teritorijoje draugijos globojamus gyvūnus.

„Garduose pamačiau neišplautus indus, kuriuose buvo pridžiūvusi balta su majonezu mišrainė, kiaušinių lukštų ir net nenuluptų kiaušinių. Kalė su šunyčiais stovėjo purvini ir susispaudę kamputy – ten visi šunys patiria psichologinę traumą. Tai, ką pamačiau pakėlusi medinį gultą, prilygsta koncentracijos stovyklai. Tarp guldo ir grindų buvo išmatų“ – baisėjosi pedagogė.

Pakraupusi G.Trybienė nužingsniavo į Savivaldybę, iš ten buvo nusiųsta pas „Panevėžio specialaus autotransporto“ vadovus.

„Verkdama jiems sakiau, kad J.Biliūno Brisius gyveno geriau nei šitie šunyčiai“, – graudinosi mokytoja.

Bendrovės vadovams pedagogė siūlėsi pati surinkti ėdalo, anot jos, nepakankamai šeriamiems gyvūnams, tačiau šie pareiškė, kad jo turį pakankamai.

G.Trybienė neslepia tuo netikinti – esą kas antras darbuotojas meluoja. Mokytoja įsitikinusi, kad tinkamai nepasirūpinama ne tik gyvūnų higiena, bet ir sveikata. Pati tuo esą įsitikino parsivežusi sergantį šunytį namo. Dėl jo susirūpinusi pedagogė net naktį ryžosi skambinti televizijos laidos „Gamtos patruliai“ žurnalistams, kad ją sujungtų su kokiu nors veterinaru.

„Tuomet aš buvau streso būsenos. Verkiau, visų šventųjų prašiau, kad tik tas šuniukas nenugaištų. „Gamtos patruliai“ manęs turbūt nesuprato“, – jaudinosi G.Trybienė.

Dėl sergančio šunelio kitądien mokytoja net išsiprašė iš antros pamokos, bet važiuodama namo sulaukusi dukros skambučio, kad gyvūnėlis nugaišo.

Pedagogė tvirtino pati su mokinėmis kelias dienas rytais ir vakarais važinėjo pas draugijos globojančius keturkojus, bet nė karto savanorių esą taip ir nesutikusios.

Gyvūnus įkyriai bruko

Globos draugijos ginti stoja jos narvuose naujų šeimininkų laukiančius keturkojus aplankantis veterinaras Alvydas Brazdžionis.

„Ar G.Trybienė iš Marso nusileidusi? Ar geriau šuniukui gatvėje būti numestam, ar globos draugijoje, kur kambaryje gyvena šiltai, jam pridėta ėdalo, išvalytas narvas? Ten savanorės merginos su tokiu atsidavimu dirba, kad galima tik žavėtis. Nematau, prie ko būtų galima prikibti. Pagal mūsų galimybes sąlygos ten normalios. Tegul ta G.Trybienė, jei jau tokia gera, paaukoja 10 tūkst. litų, tuomet gal kas pasikeis“, – pareiškė veterinaras.

Gyvūnų gydytojas priekaištų pažėrė pačiai mokytojai. Matęs, kaip pedagogė turguje praeiviams dalino iš draugijos paimtus šuniukus, A.Brazdžionis nebūtų nustebintas, jei po valandos kitos tie patys gyvūnai vėl atsidurtų gatvėje.

„Žmogus turi apsispręsti prieš paimdamas gyvūną, o ji įkyriai juos bruko į rankas: tik imkit ir imkit. Taip daryti negalima“, – teigė veterinaras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Sonoro

Sonoro portretas
Tokias "mokytojas" tik į psichiatrinę... Nuplaukus moteriškė kaip reikiant...

vilniete

vilniete portretas
turi egzistuoti elgesio taisykles-bet kai sureiksminama-gyvunai-o zmogau sproblemos paliekamos likimo valiai-jokio postumio teismu, policijos,darbuose-nusikalstamumas-savizudybes-ar is gero gyvenimo-ir niekas i zmogu nekreipia demesio kol jis nieko nesulaukepadaro linco teisma--pats ima ir sutvarko-tada prasideda---

absurdas

absurdas portretas
Gydytis tokiai mokytojai reikia. Tokie "geradariai" tik kenkia ir taip jau nuskriaustiems gyvūnams. Įsivaizduoju kiek nervų prieglaudos darbuotojams ir savanoriams dabar bus su tokia "geradare".
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių