Trečiadienį šioje civilinėje byloje surengtas pirmasis ir vienintelis parengiamasis posėdis. Jo metu teisėja Irina Serafin šalių pasiteiravo dėl galimybės susitarti taikiai.

„Sudaryti taikos sutartį galimybės nėra. Aš aiškinausi aplinkybes, buvo toks vienareikšmis atsakymas iš atsakovų pusės. Jie ieškinio nepripažįsta“, – BNS sakė teisėja I.Serafin.

Ieškovai pateikė daugybę prašymų, jie nagrinėti visą pusdienį.

„Daug prašymų patenkinta – bus išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga, iškviesti ir apklausti penki liudytojai. Dauguma jų – medicinos specialistai. Tarp jų gydytojai toksikologai. Jie padėtų nuspręsti dėl ekspertizės skyrimo“, – sakė teisėja.

Dėl buvusiame Ukmergės teismo pastate rasto gyvsidabrio Generalinė prokuratūra atliko ikiteisminį tyrimą. Šio tyrimo medžiagą prašoma pateikti Širvintų teismui.

Kovo 27 dieną ketinama pradėti bylą nagrinėti iš esmės.

Labai įdomi situacija – išvados teikiamos, kad sveiki. Tačiau neginčytina, kad nukentėjo, ir valstybė turi rūpintis, kad ateityje nesusirgtų. Reikalinga reabilitacija ir kita. Kad nesusirgtų vėliau, reikia dabar jais pasirūpinti.

Tarp ieškovų – Ukmergės prokurorai, teisėjas, teismo tarnautojai, advokatai. Šiame teisme anksčiau dirbo ir dabartinis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, tačiau jis į teismą nesikreipė.

Atsakovu byloje patraukta valstybė. Jai atstovauja Nacionalinė teismų administracija.

Šalys prašomos priteisti žalos dydžio kol kas neviešina. BNS žiniomis, kiekvienas ieškovų reikalauja priteisti daugiau nei po 10 tūkst. eurų.

31 ieškovui atstovaujantis advokatas Gintaras Černiauskas BNS sakė, kad valstybė turi pasirūpinti nukentėjusiais žmonėmis.

„Labai įdomi situacija – išvados teikiamos, kad sveiki. Tačiau neginčytina, kad nukentėjo, ir valstybė turi rūpintis, kad ateityje nesusirgtų. Reikalinga reabilitacija ir kita. Kad nesusirgtų vėliau, reikia dabar jais pasirūpinti. Nes ligos gali atsirasti vėliau, gali organizmas ir po kelių metų sureaguoti. Prevenciškai dirbant, gali padėti valstybė. Valstybės uždavinys – nekovoti su pasekmėmis, o užbėgti ligoms už akių“, – BNS sakė advokatas.

Jo teigimu, gyvsidabris patenka į nuodingiausių medžiagų dešimtuką, todėl specialistai turėtų paaiškinti apsinuodijimo pasekmes.

G.Černiauskas mano, kad teismui pateikta sudėtinga byla, tokių bylų praktikos Lietuvoje nėra.

2012 metų gruodį ir 2013 metų pradžioje tuometiniame Ukmergės teismo pastate ugniagesiai gelbėtojai surinko apie tris kilogramus gyvsidabrio.

Kaip skelbta, į sienas įsigėrusių nuodingų gyvsidabrio garų koncentracija leistiną normą viršijo tūkstančius kartų.

Ukmergės teisme gyvsidabrio buvo rasta ir anksčiau, 2003 metais. Jo aptikta gėlių vazonuose ir kitose vietose. Tąkart ugniagesiai surinko pavojingą metalą, tačiau niekas neįtarė, kad teismo patalpose paslėpta daug daugiau gyvsidabrio, nei buvo surinkta.

Ieškovai skundžiasi, kad 2003 ir 2012 metais buvusiose Ukmergės rajono apylinkės teismo patalpose radus gyvsidabrio, valstybė ir atsakingi pareigūnai laiku ir tinkamai neatliko savo pareigų, nesiėmė būtinų veiksmų – nebuvo laiku uždarytos teismo patalpos, užnuodytose patalpose leista dirbti ir 2003 metais pirmą kartą aptikus gyvsidabrio, ir 2012 metų pabaigoje.

Gyvsidabris yra nuodingas žmogaus sveikatai. Patekęs į organizmą, jis kaupiasi inkstuose, kepenyse, smegenyse, kauluose ir trikdo organų funkcijas.