Grupė Seimo narių kreipėsi į KT dėl religinių bendruomenių pripažinimo termino

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme numatytą terminą dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai parlamentarai skundžia argumentuodami, kad jis yra per trumpas, nes neatitinka reikalavimo bendruomenei turėti atramą visuomenėje.

Kreipimąsi į KT pasirašė 34 Seimo nariai, daugiausia – opozicinių konservatorių atstovai, taip pat keli valdančiosios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai. Į KT gali kreiptis ne mažiau kaip 29 parlamentarų grupė.

Konstitucija numato, kad valstybė Lietuvoje pripažįsta tradicines bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai.

Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad netradicinės religinės bendrijos

gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimą tokioms bendrijoms suteikia Seimas, į kurį religinė bendruomenė gali kreiptis praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje.

Anot Seimo narių grupei atstovaujančio konservatoriaus Žygimanto Pavilionio, kyla abejonių, ar įstatymo nuostata dėl 25 metų termino neprieštarauja Konstitucijai.

Iniciatoriai remiasi KT išaiškinimu dėl atramos visuomenėje, kad ji turi būti tvirta ir ilgalaikė, taigi negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis.

Seimas birželį atmetė senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ siekį gauti valstybės pripažinimą. Seimui netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo galės kreiptis po dešimties metų.

„Romuva“ dėl šio sprendimo kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Teismo prašoma pripažinti, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę.