- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kone pusė infarktą arba insultą patyrusių gyventojų nuvežami ne į tą ligoninę. Ką dėl to daryti ir kaip situaciją spręsti, kalbama LNK reportaže su Seimo sveikatos reikalų komiteto nare (TS-LKD) Jurgita Sejoniene. Ji sako, kad situacija turėtų pasikeisti pertvarkius Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybą.
– Man atrodo, kad yra labai svarbu pertvarkyti GMP sistemą, struktūrą, todėl, kad šiuo metu tai yra našta savivaldybėms, už tai, kad tai yra valstybės deleguota funkcija. Savivaldybės stengiasi pagal savo galimybes užtikrinti, kad visi gyventojai laiku gautų GMP paslaugas. Tai padaryti yra sudėtinga, kadangi finansavimas šiuo metu yra nepakankamas. Savivaldybės turi prisidėti iš savo biudžetų. Dalis tų įstaigų priklauso pirminės sveikatos priežiūros centrams, dalis – ligoninėms. Finansavimo skaidrumas kartais kelia didelių abejonių, ar tikrai įstaigos gauna tokį finansavimą, kurio reikėtų norint užtikrinti gyventojams pagalbą konkrečiame regione.
– Kai gyventojai skambina 112, juk jiems tikriausiai nesvarbu, kokiai įstaigai priklauso greitoji, tiesa?
– Sutinku, kad gyventojams yra visiškai nesvarbu, kam priklauso GMP, kai jiems reikia skubios pagalbos. Vis dėlto, administravimo ir finansavimo atžvilgiu, tai yra svarbu, kad ta paslauga būtų pakankamai finansuojama, kad pačių brigadų skaičius būtų pakankamas ir kad visi Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena mieste, ar kaime, gautų pagalbą per tinkamą laiką. Taip pat, kad ta pagalba būtų vienodai kvalifikuota visoje Lietuvoje, kad įranga būtų vienoda. Automobiliai būtų tokie, kurie galėtų išvažiuoti sudėtingiausiomis sąlygomis, įranga būtų perkama tokia, kad užtikrintų pačios geriausios paslaugos gyventojams suteikimą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar jūs turite statistiką apie tai, kiek žmonių laiku negauna pagalbos, jog tokia pertvarka būtų reikalinga?
– Tokia statistika yra. Apie 5 proc. Lietuvos gyventojų nesulaukia pagalbos laiku. Reikia centralizuoti pačios institucijos valdymą, tačiau pačias brigadas bei budėjimo punktus – decentralizuoti, kad visi Lietuvos gyventojai galėtų gauti pagalbą per 15–25 minučių, priklausomai nuo to, ar jie gyvena mieste, ar kaimo vietovėje.
– Kiek ši pertvarka kainuos?
– Pertvarka kainuos keliasdešimt milijonų. Tie milijonai jau yra suplanuoti, numatyti valstybės biudžete. Tai yra tęstinis projektas. Buvusi vyriausybė padarė didelį darbą, kad ši reforma būtų sėkminga. Tai yra labai reikšmingas darbas ir neįgyvendinti jo būtų nuodėme. Lietuvos gyventojai yra verti pačios geriausios skubios pagalbos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Estijoje nustatytas pirmas beždžionių raupų atvejis
Estijos Sveikatos departamento infekcinių ligų laboratorijoje antradienį nustatytas pirmasis šalyje susirgimo beždžionių raupais atvejis. ...
-
SAM: prasmingesnė padėka medikams – viešas atsiliepimas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kviečia visus Lietuvos gyventojus nesitaikstyti su korupcija ir prisidėti prie jos šalinimo. Viena iš dažniausių korupcijos apraiškų – kyšio davimas ir ėmimas. Tai – neteisėta ...
-
Seimas spręs, ar nereceptiniams vaistams taikyti 5 proc. PVM1
Nereceptiniai vaistai ir medicinos pagalbos priemonės nuo sausio gali kiek atpigti – Seimas svarstys galimybę sumažinti šių prekių pridėtinės vertės mokestį (PVM). ...
-
Tragiška medikės klaida: išoperavo ne tą akį – žmogus liko aklas11
Vienoje didžiausių Slovakijos sostinės ligoninių atliekant pacientui akių operaciją per klaidą vietoje pažeistos akies buvo pašalinta sveikoji, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaip saugoti sveikatą kaitros metu?
Ar žinote, kad per karščius galima nukentėti ne tik dėl nudegimų, šilumos ar saulės smūgio, bet ir hipoksijos – deguonies bado. Kaip elgtis, kad to neįvyktų, pataria visuomenės sveikatos specialistai. Jie atkreipia dėmesį ir į ...
-
Apklausa: 45 procentai Lietuvos gyventojų nesugebėtų suteikti pirmosios pagalbos5
45 proc. Lietuvos gyventojų nesugebėtų kitam žmogui suteikti pirmosios medicininės pagalbos, rodo antradienį paskelbta Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. ...
-
Reanimatologas paaiškino, kodėl įvyksta smegenų mirtis1
Smegenų mirtis – plonytė linija, kurią peržengus nebėra kelio atgal. Mirus smegenims, miršta ir žmogus, tačiau dar kurį laiką medicininės įrangos dėka jo širdis gali plakti, savo funkcijas gali atlikti ir kiti organai. Įtariant...
-
Geros žinios pacientams: atnaujinta kraujo krešėjimą stabdančių vaistų kompensavimo tvarka
Dar daugiau didelės rizikos pacientų, apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu, galės įsigyti kompensuojamųjų kraujo krešėjimą stabdančių vaistų (antikoaguliantų). Tai pasiekta Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) patikslinus šių ...
-
COVID-19 statistika: 616 naujų atvejų, mirčių nefiksuota
Per praėjusią parą nustatyta 616 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nefiksuota, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Išryškėjo nauja tendencija – karščio aukomis vis dažniau tampa persirgusieji COVID-1914
Į Lietuvą atslinkus kaitriems orams, organizmas nespėja prisitaikyti prie pokyčių, todėl medikai pataria elgtis atidžiau, gerti daugiau vandens ir vengti būti kaitroje, praneša LNK. ...