Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, vadovaujantis ir Teisėjų tarybai, Gintaras Kryževičius sako, kad Kauno teisėjos Neringos Venckienės pareiškimai apie teisingumo padėtį Lietuvoje dažnai peržengia padorumo, moralės ir teisėjo duotos priesaikos ribas.

– Kaip vertinate politikų kurpiamus scenarijus, teikiamus pasiūlymus dėl vaiko grąžinimo ar negrąžinimo motinai, kurie neretai prieštarauja priimtiems teismų sprendimams?

– Nuolat kartoju, kad nekomentuoju nei pastarųjų aktualių teismo sprendimų, susijusių su ta istorija, nei tų sprendimų vykdymo procedūrų. Tuo labiau nekomentuoju politikų pasisakymų šiomis temomis.
Reikia suprasti, kad joks politikas niekada nenuspręs už teismą. Teisingumą Lietuvoje vykdo ir vykdys tik teismai. Ne kartą yra paminėta ir Teisėjų tarybos, ir aš esu viešai sakęs, kad mes nepasiduosim jokiam spaudimui, kad ir kas jį darytų, kad ir kokia forma darytų.
Tačiau reikia pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju įtampa yra peržengusi bet kokias protingumo ribas. Visa visuomenė tiek įsiaudrinusi, jog, manyčiau, turime rasti protingą sprendimą, kad teismo nutartis būtų įvykdyta.
Tačiau bet kuriuo atveju aš visiškai pripažįstu ir palaikau visų politikų reiškiamą norą kiek įmanoma labiau užtikrinti vaiko interesus.

– Teisėja N.Venckienė ne tik nevykdo teismo sprendimo grąžinti mergaitę mamai, bet ir kalba apie teisingumo stoką Lietuvoje, apie tai, kad minia turi vykdyti teisingumą. Kaip vertinate tokius jos pasisakymus?

– Jau ne kartą esu sakęs ir dar kartą galiu pakartoti, kad teisėjui nederėtų kalbėti taip, kaip kalba teisėja N.Venckienė. Kai ji viešai teigia, kad teisingumo Lietuvoje nėra ir kad minia turi perimti teisingumo vykdymą, tai yra neetiški pareiškimai, neetiškas elgesys.
Tokiu elgesiu teisėja yra ties duotos priesaikos pamynimo riba, ties teisėjo munduro pažeminimu.
Jau ne kartą komentavau tą situaciją ir darsyk galiu pasakyti, kad mūsų viena bendruomenės narė, gindama savo asmeninius interesus, siekdama satisfakcijos tam tikrame civiliniame ginče, kur ji mano esanti teisi, vis dėlto peržengia bet kokias ribas, nustatytas teisėjo etikai. Tai nepriimtina retorika, sakyčiau, ne tik teisėjo etikai, bet ir apskritai mūsų pilietinei visuomenei.
Pilietinė visuomenė turi būti visaip stiprinama. Tokiais pareiškimais ji tikrai nėra stiprinama.
Primenu, kad šiandien ir pati teisėja vykdo teisingumą. Norėčiau tai pabrėžti. Tada nesuprantama – jeigu teisingumo Lietuvoje nėra, kaip ji sako, tai negi tą teisingumą vykdo vienintelė N.Venckienė? Tikriausiai ne.
Arba kvietimas miniai įvykdyti savo teisingumą. Tokie dalykai yra netoleruotini. Tai kertasi su teisėjo duota priesaika ir šiandien aš nerandu jos elgesio pateisinimo.

– Ar N.Venckienė tinkama būti teisėja?

– Jeigu kalbėtume apie jos gebėjimą priimti teisingus, objektyvius sprendimus bylose, kurias ji pati nagrinėja, tam yra įstatymo numatytosios nušalinimo ir kitokios procedūros. Jomis gali naudotis proceso dalyviai, jeigu mano, kad teisėja gali neobjektyviai išnagrinėti bylą.
Jeigu kalbėtume apie jos drausminę atsakomybę, tam yra specialios teisėjų savivaldos institucijos. Teisėjų taryba į šiuos procesus įsijungia tuomet, kai pareigūnas, turintis teisę priimti sprendimą dėl teisėjo atleidimo iš pareigų, kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo atleisti tą teisėją. Kol nėra tokio kreipimosi, Teisėjų taryba negali kištis į tuos procesus ir vertinti juos. Taryba neturi galių vykdyti teisėjų persekiojimą.
Kita vertus, Teisėjų taryba, matydama, kad apie tam tikrus teisėjus yra neigiamos informacijos, paprašo kitų teisėjų savivaldos institucijų įvertinti ją. Priklausomai nuo tų institucijų – Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) bei Teisėjų garbės teismo – priimtų sprendimų sprendžiama, kaip derėtų to teisėjo atžvilgiu elgtis toliau.
Beje, penktadienį Panevėžyje posėdžiavusi Teisėjų taryba nusprendė kreiptis į TEDK, kad ši apsvarstytų teisėjos N.Venckienės viešus pareiškimus, jog Lietuvoje teisingumo neva nėra, ir raginimus miniai vykdyti savo teisingumą.

– Kas po to, kai TEDK priims sprendimą šiuo klausimu?

– Bus svarstoma, ką daryti toliau. Žiūrint, koks bus komisijos sprendimas. Jeigu bus nuspręsta kelti drausmės bylą, ji bus perduota Teisėjų garbės teismui.

– O šis gali siūlyti atleisti teisėją?

– Teisėjų garbės teismas turi teisę skirti prasižengusiam teisėjui drausminę nuobaudą arba pasiūlyti jį atleisti iš pareigų, netgi siūlyti inicijuoti jam apkaltą. Bet nesinorėtų šiuo konkrečiu atveju užbėgti įvykiams už akių. Reikėtų palaukti priimamų sprendimų.

– Prezidentė prieš metus jau pareiškė, kad neatleis teisėjos N.Venckienės, nors tai jai siūlė teisėjų savivaldos institucijos, tiksliau, Teisėjų garbės teismas. Nemanote, kad tokia valstybės vadovės pozicija šįkart gali turėti įtakos priimant sprendimus dėl N.Venckienės?

– Nemanau. Teisėjų taryba ir kitos teisėjų savivaldos institucijos, mano manymu, elgiasi principingai vertindamos informaciją ir faktus apie galimą teisėjo nederamą elgesį. Čia politikų ar pareigūnų pareikšta nuomonė turi mažiausiai įtakos.

– Bet galutinį sprendimą dėl teisėjo atleidimo ar neatleidimo priima vis tiek valstybės vadovas?

– Pagal Konstituciją galutinį sprendimą Lietuvoje dėl teisėjų paskyrimo ar atleidimo priima Respublikos Prezidentas. Dėl aukštesniųjų teismų teisėjų ir vadovų – Seimas Prezidento teikimu. Teisėjų taryba pataria Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, atleidimo ar perkėlimo į kitą teismą. Prezidentas sprendžia ir dėl teisėjų, kuriuos pasiūlo atleisti Teisėjų garbės teismas.

– Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dar sausį pasiekė Garliavos šeimos klinikos direktorės, gydytojos Astos Šileikienės pareiškimas ir Laimutės Stankūnaitės prašymas įvertinti teisėjos N.Venckienės elgesį šioje klinikoje. Koks šių pareiškimų likimas?

– Šią savaitę paskelbta, kad šių pareiškimų svarstymas baigėsi drausminės bylos teisėjai iškėlimu.
TEDK A.Šileikienė skundė Kauno apygardos teismo teisėjos elgesį Garliavos šeimos klinikoje. Gydytojos teigimu, įžūlus globėjos elgesys ir negražių žodžių vartojimas mergaitės akivaizdoje, provokacijos ir reikalavimai pakeltu tonu yra neigiama įtaka.
TEDK nusprendė teisėjai N.Venckienei iškelti drausmės bylą ir vertino, kad, kilus konfliktui, teisėja nesielgė korektiškai ir mandagiai, konflikto nesistengė išspręsti taikiai. Toks elgesys privačiame gyvenime nėra pavyzdingas ir dėl jo gali nukentėti teisėjo reputacija. Tai pranešė pati TEDK.

– Ar pastebite, kad pastaruoju metu Lietuvoje vis labiau įsigali teisinis nihilizmas? Kodėl, jūsų nuomone, tai vyksta?

– Tą bendrą foną, tą vis labiau aplink teismus besiveržiantį populistinį žiedą išties galima nesunkiai pastebėti. Matome tą norą visą ugnį nukreipti į teisėjus, į teismus ir jų veiklą.
Manau, tam labai didelę įtaką daro artėjantys rinkimai. Taigi, su vis labiau įsibėgėjančia rinkimų kampanija siečiau tai, kad daugėja politinių pareiškimų, nukreiptų prieš teisingumo sistemą Lietuvoje.

– Manote, kad pasibaigus rinkimams ši kampanija nuslops?

– Labai norėtųsi tuo tikėti.
Teisėjų taryba penktadienį savo posėdyje pritarė pareiškimui, kuriame smerkiamas politikų kišimasis į teisingumo vykdymą, bandymas spausti teismus. Tarybos nuomone, tai visiškai nepriimtina praktika demokratinėje, teisinėje valstybėje.