- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Nors svarbus greičio matuoklis numuštas, policija pataria neatsipalaiduoti – įrengsime dar 100
-
Nors svarbus greičio matuoklis numuštas, policija pataria neatsipalaiduoti – įrengsime dar 100
-
Nors svarbus greičio matuoklis numuštas, policija pataria neatsipalaiduoti – įrengsime dar 100
-
Nors svarbus greičio matuoklis numuštas, policija pataria neatsipalaiduoti – įrengsime dar 100
Vienu greičio matuokliu praėjusios savaitės pradžioje šalyje liko mažiau. Girtas vairuotojas jį numušė per incidentą. Visgi policijos pareigūnai pasakoja, kad per metus yra fiksuoti ir keli bandymai tyčia juos sugadinti, praneša LNK.
Vilniuje per incidentą buvo numuštas greičio matuoklis. Vairuotojai ėmė džiaugtis, esą, dabar galės tam tikrą atkarpą važiuoti greičiau.
Šalyje iš viso veikia per 80 greičio matuoklių. Vienam jų nebeveikiant, tuo džiaugiasi tik tie, kurie nesupranta, kam skirtos kelių eismo taisyklės (KET).
„Galbūt džiaugiasi tie, kurie nemotyvuoti ir vis dar nesuvokia, kad KET reikia paisyti. Greičio matuokliai paskatina vairuotojus laikytis KET ir pasirinkti leistiną saugų greitį“, – kalbėjo Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys
Saugumui Lietuvos keliuose didinti planuojama įrengti dar 100 greičio matavimo įrenginių.
„Kelių direkcija planuoja plėsti tą ratą – numatyta įrengti 100 vidutinio greičio matavimo įrenginių, kurie matuos greitį 50-yje atkarpų“, – teigė V. Grašys.
Kartais pažeidėjai specialiai sugadina greičio matavimo prietaisus, tačiau, anot kelių policijos viršininko, taip jie prisidaro tik dar didesnių problemų.
„Yra buvę įvairių atvejų ir bandymų sugadinti [greičio matavimo techniką], tačiau tai jau įvyko ir tai buvo bandymas išlieti savo nesveiką pyktį, už kurį asmuo susilaukė dar didesnės atsakomybės. Manau, kad tikrai efektyviau yra susitaikyti su tuo, kad KET galioja, kad jų kontrolę vykdo matavimo įrenginiai (stacionarūs, vidutinio greičio, momentiniai). Policija turi šiuolaikišką ir efektyvią įrangą“, – aiškino V. Grašys.
Viršytas greitis Lietuvos keliuose pražudė ir sužalojo daugybę žmonių. Policijos pasirinktos priemonės verčia vairuotojus susimąstyti, kaip jie dalyvauja eisme ir kaip jie saugo savo gyvybę.
Greitis yra viena iš pagrindinių priežasčių eismo įvykiuose, kuriuose nukenčia, būna sužeisti ar žūsta žmonės Lietuvos keliuose.
„Greitis yra viena iš pagrindinių priežasčių eismo įvykiuose, kuriuose nukenčia, būna sužeisti ar žūsta žmonės Lietuvos keliuose. Tos priemonės, kurios taikomos šiandien tiek policijos, tiek kitų institucijų, jos turėtų pasiekti vairuotojų smegenis ir jie turėtų priimti sprendimą, kad vis dėlto KET reikia laikytis. Keliuose vykdoma kontrolė tiek policijos nežymėtais automobiliais, kilnojamais greičio matuokliais, tiek vidutinio greičio matavimo sistema. Beveik milijoną tokių pažeidimų turime skaičiuojant vairuotojus, kurie neapsidraudę automobilių, kurie nepraėję technikinės apžiūros. Tie pažeidimų skaičiai didėja. Verčia susirūpinti dėl to, kad vairuotojai ne visada susimąsto, kaip jie dalyvauja eisme, kaip jie saugo savo didžiausią turtą – gyvybę, sveikatą. Įrangos plėtra, iniciatyvi policijos veikla turėtų paskatinti juos susimąstyti ir pergalvoti savo vertybes bei laikytis KET“, – teigė V. Grašys.
Net ir 10 km/val. viršytas greitis gali nulemti nelaimingą incidentą kelyje.
„Didžioji dauguma pažeidimų yra iki 20 km/val. viršytas greitis. Noriu akcentuoti, kad ir 10 km/val. viršytas greitis tam tikroje atkarpoje yra realus pavojus įvykti nelaimei kelyje, kuomet gali susižaloti ir žūti žmonės“, – pabrėžė V. Grašys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vairuotojo teisių netenkama viršijus greitį daugiau nei 50 km/val.
„Nemėgstu kalbėti apie baudas. Tie, kurie viršija greitį, rizikuoja savo gyvybe ir sveikata. Viršijus greitį daugiau nei 50 km/val. prarandama teisė vairuoti. Yra ir piniginės baudos, bet pinigai yra uždirbami, baudos sumokamos, bet svarbu vairuotojui susivokti, kad viršytas greitis yra realus pavojus jo gyvybei“, – sakė V. Grašys.
Kai kuriems kelių ereliams baudos už greičio viršijimą nėra labai skausmingos. Galbūt didesnės baudos priverstų susimąstyti labiau?
Artėjame prie tokios vairavimo kultūros kaip Vokietijoje.
„Ne baudos dydyje esmė. Galima diskutuoti apie baudų dydį, apie kitokią sistemą, kuri dar labiau paskatintų laikytis KET, bet jeigu vairuotojas pats nenorės keisti savo suvokimo, elgesio kelyje, vien tik baudomis tą dalyką padaryti būtų sunku“, – svarstė V. Grašys.
Europoje vairavimo kultūra tarp šalių mažai kuo skiriasi, teigė kelių policijos viršininkas.
„Artėjame prie tokios vairavimo kultūros kaip Vokietijoje. Sunku pasakyti, kada turėsime būtent tokią, bet Lietuvoje pažeidimai – lygiai tokie patys, kaip ir Vokietijoje – greičio viršijimai, neblaivūs vairuotojai. Ji daugmaž vienoda visoje Europoje“, – sakė V. Grašys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija šeštą parą iš eilės nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
A. Bilotaitė lankysis Vištyčio pasienio užkardoje, aptars sienos stiprinimą8
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė penktadienį lankysis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės Vištyčio pasienio užkardoje, kurioje aptars sienos stiprinimą. ...
-
Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pratybos „Kardo kirtis“3
Penktadienį Lietuvoje prasideda JAV kariuomenės pajėgų rengiamos pratybos „Kardo kirtis“. ...
-
Balandžio 19-oji Lietuvoje ir pasaulyje1
Balandžio 19-oji, penktadienis, 16 savaitė. ...
-
Parlamentas numatė galimybę skirti A. Stulginskio žvaigždę ir po mirties3
Parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties, jei siūlomo apdovanoti asmens kandidatūra pateikta jam dar esant gyvam. ...
-
Teismas atmetė R. Žemaitaičio skundą dėl A. Tapino šmeižimo8
Klaipėdos apygardos teismas ketvirtadienį atmetė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio skundą dėl žemesnės instancijos teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas paskleidęs tikrovės neatitinkančią informaciją apie visuomenininką Andrių Tapiną ir j...
-
Kas stabdo lietuvius keisti specialybę ir įgyvendinti profesines svajones?3
Apie tai, kodėl lietuviai nori keisti profesiją ir kaip jiems sekasi tai daryti, LNK žurnalistas kalbėjosi su statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoju Jeronimu Mikiparavičiumi. ...
-
Rusijos ir Baltarusijos TV programas Lietuvoje ketinama drausti, kol jos kels grėsmę
Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas Lietuvoje ketinama drausti, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. ...
-
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų – aktualios?
Lauko džiovyklos prie daugiabučių namų uostamiesčio gyventojams – vis dar aktualios. Tačiau daugelyje kiemų jos pamažu naikinamos, kadangi prioritetas teikiamas mašinų vietų, vaikų žaidimų aikštelių, suoliukų, žaliųjų plot...
-
Ekspertinė komisija pateikė išvadą dėl informatikos tarpinio patikrinimo rezultatų1
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė tikina ketvirtadienį gavusi ekspertinės komisijos išvadas dėl informatikos tarpinio patikrinimo. Pasak jos, ar atlikta analizė keis galutinį patik...