- Ramūnas Jakubauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Heraldikos komisija dar kartą vertins pasirinktą Mažosios Lietuvos simbolį – briedį, jį šio regiono bendruomenė norėtų naudoti kuriamame regiono herbe.
„Lietuvos heraldikos komisija artimiausiu metu dar kartą išnagrinės Mažosios Lietuvos heraldikos klausimus, atsižvelgdama į Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos ir Etninės kultūros globos tarybos kreipimusis į prezidentą“, – BNS šią savaitę informavo šalies vadovo atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.
Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba anksčiau balandį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su prašymu padėti išspręsti kelerius metus trunkančią „nevaisingą diskusiją“ su Heraldikos komisija – ši atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį.
Kaip skelbia taryba, Heraldikos komisija yra atmetusi briedžio simbolį, kadangi šio gyvūnų atvaizdą Antrojo pasaulinio karo metais naudojo viena iš nacistinės Vokietijos karinių divizijų.
Komisija pasiūlė ieškoti kito simbolio – knygos, kurėno ar panašiai.
Šie pasiūlymai svarstyti anksčiau ir atmesti, todėl, anot tarybos, nuspręsta likti prie briedžio simbolio.
Tarybos teigimu, briedžio reikšmę Mažosios Lietuvos regiono istorijai bei kultūrai pabrėžė ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, be to, jie paneigė sąsajas tarp nacionalsocializmo ir briedžio simbolikos.
Nepaisant to, Heraldikos komisija, pasak tarybos, briedžio simbolį vėl atmetė, tai ir paskatino kreiptis į šalies vadovą.
„Mes tikimės. Kaip sakoma, bandyti galima kreiptis ir tikėtis, kad padės“, – BNS sakė Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė.
Nuo seno svarbus simbolis
Pasak V. Griškevičienės, briedis kaip simbolis nuo seno buvo svarbus Mažosios Lietuvos regione, tą įrodo ir istoriniai šaltiniai.
„Mes turime istorinę studiją, kad briedis nuo XVI amžiaus šiame krašte yra svarbus kaip simbolis. Turime daug surinktos medžiagos, kodėl briedis, net Tilžės akte yra briedis su briedžiuku, netgi nuo Pretorijaus laikų briedis yra užfiksuotas istorinėje medžiagoje kaip šventas gyvūnas šitame krašte“, – pasakojo tarybos vadovė.
Ji teigė, kad briedis tinka ne tik vietos, bet ir išeivijoje gyvenantiems žmonėms, mokslininkais, menininkais.
„Mes turime pagrindimą, kodėl renkamės briedį. Atsižvelgiame į tai, kad Heraldikos komisija kaip ir rašė mums, kad tai turėtų kažkiek atliepti atliepti ir kitų regionų simboliką“, – teigė V. Griškevičienė.
„Dėl gyvūno tarėmės ne tik su mokslininkais, tarėmės su mūsų regiono menininkais. Taigi, sprendimas atėjo labai daug diskutuojant“, – pridūrė ji.
Anot pirmininkės, Heraldikos komisijos argumentas dėl briedžio kaip nacių naudoto simbolio nėra tinkamas.
„Nacių simbolių buvo daug – ne tik briedis. Tokiu atveju mes iš savo heraldikos turėtume išimti labai daug gyvūnų. Naciai naudojo ne tik briedžio simbolį, jie jų naudojo daug. Ir mešką turbūt tada mes turėtume ignoruoti“, – teigė V. Griškevičienė.
Mažosios Lietuvos regionas kol kas vienintelis etnografinis Lietuvos regionas, neturintis herbo.
Aukštaitijos herbe pavaizduotas raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju dešinėje rankoje, Dzūkijos (Dainavos) – sidabrinis šarvuotas karys ir dvi sidabrinės lūšys, Suvalkijos (Sūduvos) – raudonas tauras, Žemaitijos – juoda meška.
Heraldikos komisiją sudaro šalies vadovas, ji jam yra atskaitinga. Komisijai šiuo metu pirmininkauja istorikė, heraldikos specialistė Agnė Railaitė-Bardė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: karinio patarimo dėl vikšrinių kovos mašinų tikimasi per maždaug mėnesį
Svarstant, kokias kovos mašinas Lietuvai pirkti – ratines ar vikšrines – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad karinio patarimo tikimasi sulaukti maždaug per mėnesį. ...
-
Valstybinės kalbos įstatymo pataisos: įpareigos aptarnauti klientus lietuvių kalba1
Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, siūloma įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba. ...
-
Bandomasis laikotarpis darbe: kokiu atveju jis gali būti pratęstas?
Darbo inspektoriai sulaukia vis daugiau skundų dėl bandomojo termino darbe. Aiškėja, kad jį darbdaviai neretai kėsinasi pratęsti ilgiau nei tris mėnesius, nori nemokėti atlyginimo ar kitaip išnaudoja kėdę besimatuojantį kolegą. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?2
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Domuko sėkmės istorija: po šešių valandų operacijos smegenų auglys visiškai pašalintas3
Praėjusių metų pabaigoje paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ kreipėsi į visuomenę su labai ypatingu prašymu – šešerių metų vėžiu sergančiam Domukui skubiai reikalinga parama. Sąskaita už suplanuotą smeg...
-
Nesąžiningų vairuotojų madai artėja galas: kokie pakeitimai laukia?14
Seimui palaiminus Rinkliavų įstatymo pakeitimus, akimirksniu bus sučiupti ir tie vairuotojai, kurie neteisėtai naudojasi net ir neįgaliems vairuotojams skiriama kortele, atveriančia galimybę į nemokamą parkavimąsi brangiausiose ar patogiausiose vieto...
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Ministerija: šiemet šalies mokyklose dirba beveik tūkstančiu daugiau mokytojų padėjėjų1
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiais mokslo metais šalies mokyklose dirba 5 tūkst. 271 mokytojo padėjėjas – tai beveik tūkstančiu daugiau nei praėjusiais mokslo metais, kai mokyklose dirbo 4 t...
-
Ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, tūkstančiai žmonių liko be elektros1
Per dvi pastarąsias paras ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusių medžių. ...