- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kompensacijų už žydų religinių bendruomenių turtą fondas siekia, kad administravimo išlaidas galėtų dengti valstybės gautomis lėšomis. Pernai tam Geros valios fondas panaudojo 125 tūkst. 942 eurus, bet Valstybės kontrolės auditoriai pastebi, kad įstatymas neleidžia iš biudžeto gautomis lėšomis apmokėti administravimo išlaidas.
Seimui priėmus įstatymą dėl kompensacijos žydams už nusavintą turtą, Vyriausybė paskyrė specialų fondą joms valdyti, tačiau paties fondo išlaidoms lėšų nebuvo numatyta. Prieš porą metų Seimas pakeitė įstatymą, kad fondui išlaikyti būtų leidžiama naudoti lėšas, gautas už bankų palūkanas, tačiau fondo valdybos pirmininkė Faina Kukliansky sako – šių lėšų neužtenka.
„Neįmanoma įsivaizduoti nei vienos įstaigos, kurioje savanorystės pagrindais žmonės dirbs ir nenaudos pinigų. Todėl artimiausiu metu mes tikimės, kad įstatymas bus pakeistas, jau yra tas pasiūlymas, laukiame sesijos“, – BNS sakė F.Kukliansky.
Fondo valdymo finansavimo problema iškyla nebe pirmą kartą ir Seimas 2014 metais priėmė Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pataisas, kad fondas palūkanas, gautas už Europos ekonominės erdvės valstybių bankuose laikomas lėšas, galės naudoti fondui išlaikyti.
„Niekas nenumatė, kad bus tokios palūkanos. Šiandien, jei vienas žmogus dirbtų fonde, nors pagal Viešųjų įstaigų įstatymą turi būti direktorius ir buhalteris, bet jei dirbtų vienas žmogus, jis gautų 320 eurų „ant popieriaus“, kadangi tokios palūkanų normos, kurių niekas numatyti negalėjo“, – sakė F.Kukliansky.
Ji kartu pažymi, kad „fondas dirba gerai ir jokių priekaištų mums nepadaryta, išskyrus administracines išlaidas“. „Mus tikrina, ir tikrina, ir tikrina, ir viskas pas mus labai gerai, bet žmonės negali dirbti be pinigų“, – reziumavo fondo valdybos pirmininkė.
Valstybės kontrolės audito metu nustatyta, kad fondas valstybės biudžeto lėšas, skirtas finansuoti tikslinius Lietuvos žydų religinius, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo projektus, naudoja ne tik šiam, bet ir įstatyme nenustatytiems tikslams – fondo administravimo išlaidoms finansuoti. 2015 metais tam buvo panaudoti 125 tūkst. 942 eurai, o 2012–2015 metais iš viso šiam tikslui panaudota 313 tūkst. 795 eurų.
Visais kitais atvejais, pažymi Valstybės kontrolė, Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas Vyriausybės kanceliarijos jai skirtas valstybės biudžeto lėšas pernai valdė, naudojo ir disponavo jomis teisėtai.
Auditoriai ne pirmą kartą turi pastabų dėl fondo lėšų panaudojimo fondo išlaikymui, tačiau jau anksčiau yra nurodę atskiro tyrimo dėl to nepradėsiantys, nes Vyriausybė ir fondas susitarė, jog šie pažeidimai bus išspręsti iki 2023-iųjų.
Pagal 2011 metais priimtą Lietuvos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą, per dešimtmetį Lietuva įsipareigojo išmokėti per 37 mln. eurų (128 mln. litų tuometine valiuta) kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą turtą.
Į fondą pervesti pirmieji 869 tūkst. eurų buvo skirti kompensacijoms užsienyje gyvenantiems žydams, pinigai pasiekė 1,5 tūkst, žmonių, taip pat iš Geros valios fondo kas mėnesį išmokos mokamos ir Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėjusiems Lietuvos gyventojams.
Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941-1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į orą po gaisro sostinės automobilių sąvartyne
Užgesinus trečiadienį Vilniuje automobilių laužyne kilusį gaisrą, aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į aplinką, praneša Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovas Edgaras Skrebė. Pasak jo, nors įmonė „Ruvis“ ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...
-
20-ųjų narystės NATO metinių išvakarėse – minėjimai Šiaulių aviacijos bazėje, Seime
Šiaulių aviacijos bazėje ir Seime ketvirtadienį vyks Lietuvos 20-osioms narystės NATO metinėms skirti renginiai. ...
-
Kovo 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 28-oji, ketvirtadienis, 13 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 6.00 val., leidžiasi 18.48 val. Dienos ilgumas 12.48 val. Mėnulis (pilnatis) teka 22.55 val., leidžiasi 06.39 val. Vardadieniai: Filemonas, Girmantė, Odeta, Rimkantas, Sikstas, Virga...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...