„Nuo išankstinio balsavimo pradžios, tai yra nuo vasario 28 dienos iki vakar policija buvo gavusi 61 pranešimą apie galimus pažeidimus, per šį laikotarpį buvome pradėję septynis ikiteisminius tyrimus, ir aštuonios medžiagos, kuriose tikslinamos aplinkybės“, – per spaudos konferenciją sekmadienį užsidarius rinkimų apylinkėms sakė R. Požėla.

Pasak jo, tyrimai pradėti pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl trukdymo pasinaudoti balsavimo teise, dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose nustatyti įtariamieji ir įtarimai pateikti dviem asmenims.

„2023 metais užfiksuota žymiai mažiau nusikalstamų veikų, septynios, o 2019 metų laikotarpiu pradėti 28 ikiteisminiai tyrimai“, – pažymėjo R. Požėla.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiemet gautas panašus pranešimų apie pažeidimus skaičius kaip ir 2019 metais, tačiau daugiausiai pranešimų buvo dėl agitacijos taisyklių pažeidimų.

„Taip pat gauti pranešimai dėl galimo rinkėjų papirkimo ar pavežimo, tačiau patikrinus pranešimus dėl galimo papirkimo, didžioji dalis jų nepasitvirtino“, – sakė policijos vadovas.

2023 metais užfiksuota žymiai mažiau nusikalstamų veikų, septynios, o 2019 metų laikotarpiu pradėti 28 ikiteisminiai tyrimai.

Šiemet daugiausiai pranešimų apie galimus pažeidimus fiksuota Alytaus ir Vilniaus apskrityse.

Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose šiemet dalyvavo didžiausia rinkėjų dalis per pastaruosius 20 metų: aktyvumas siekia 48,97 proc., 2019 metais jis buvo 47,9 procento.

Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų. VRK duomenimis, dėl šių mandatų varžosi 13 tūkst. 797 kandidatai, 433 iš jų siekia merų postų.

VRK duomenimis, daugiausiai kandidatų į merus iškelta Vilniaus (16), Šiaulių (12) ir Klaipėdos (11) miestuose, mažiausiai, po tris, yra Rietavo ir Šalčininkų rajono savivaldybėse.

Teisę balsuoti rinkimuose turi beveik 2,4 mln. rinkėjų.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.