Quantcast

G. Nausėda: Vokietija turi brigados pratybų planus Lietuvoje

Vokietija atsakingai vykdo įsipareigojimą Lietuvoje užtikrinti brigados dydžio karių buvimą, pratybų planas yra patvirtintas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Planas tikrai yra patvirtintas. Šitų pratybų įgyvendinimo metu mes labai gerai galime įsitikinti, kur yra silpnosios vietos, koordinavimo tam tikros ertmės, kurias galima užpildyti. Tokios pratybos yra ne tik gebėjimas didinti kovinę galią, bet padidinti sąveiką taip pat“, – pirmadienį žurnalistams Rukloje sakė valstybės vadovas.

Čia jis stebėjo pirmąsias Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados karių pratybas „Greitas grifonas“.

„Tikrai galiu patikinti Lietuvos žmones, kad Vokietija, kuri yra priešakinių pajėgų bataliono lyderė, labai akivaizdžiai imasi ir politinės, ir karinės atsakomybės. Kaip ir įprasta vokiečiams, tai daro labai metodiškai, preciziškai, ir esu įsitikinęs, kad ir Lietuva padarys viską metodiškai ir preciziškai, kad visi mūsų įsipareigojimai kaip priimančios šalies būtų įgyvendinti laiku ir galėtume turėti tą saugumą, kuris būtinas mūsų gerovei kurti ir didinti“, – teigė G. Nausėda.

E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Surengs dvejas pratybas

Praėjusią savaitę į Lietuvą atvyko maždaug 250 vokiečių karių ir 80 karinės technikos vienetų, jie dalyvauja pirmosiose bendrose pratybose po birželį pasiekto susitarimo dėl Vokietijos brigados priskyrimo Lietuvai.

Kaip skelbė Lietuvos kariuomenė, brigados valdymo elementas nuolatiniam buvimui Lietuvoje dislokuotas nuo rugsėjo pradžios, o brigados vienetai dislokuoti Vokietijoje ir yra pasirengę nedelsiant atlikti kovines užduotis.

Kaip kalbėjo Vokietijos 41-osios brigados vadas, brigados generolas Kristianas Nawratas (Kristijanas Navratas), šiemet vokiečių kariai Lietuvoje surengs dvejas pratybas, tiek pat jų numatyta ir kitais metais.

„Šiemet treniruosis kovinis personalas ir vadovaujantis elementas, todėl mes padidinsime mano vadovaujančio elemento personalą. Tai leidžia mums integruotis į Lietuvos gynybos planavimą ir žengti tolesnius žingsnius didinant mūsų profesionalią sąveiką su Lietuvos ginkluotosiomis pajėgomis“, – žurnalistams sakė K. Nawratas.

Pasak jo, sąveikos didinimas didina šalių pajėgų pasirengimą kovos veiksmams.

Treniravosi atkovoti teritoriją

Pratybose „Greitas grifonas“ (angl. „Fast Griffin“) treniruojasi Vokietijos 41-osios brigados 413-ojo pėstininkų bataliono ir Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai.

Kaip žurnalistams sakė 413-ojo pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Rene Ochsas, pratybose dalyvaujantiems kariams svarbu parodyti, jog jie, kaip NATO sąjungininkai, yra pasirengę ginti kiekvieną Lietuvos centimetrą.

Pasak pulkininko leitenanto, pratybos pirmadienį vyko pagal legendą, jog priešas atakavo teritoriją, ir Vokietijos pajėgos, sustiprintos Lietuvos pajėgų, puola ir sunaikina priešą.

„Pirmojoje dalyje vyksta šaudymas iš lietuvių HMMWV visureigių kulkosvaidžiais, mes naudosime savo šarvuotąsias kovos mašinas „Boxer“ su kulkosvaidžiais ir šarvuotuosius transporterius „Wiesel“, taip pat su kulkosvaidžiais“, – vardijo bataliono vadas.

„Antrojoje dalyje mes judėsime į mišką, išlipsime iš transporto priemonių ir atakuosime mažesniais ginklais“, – pridūrė jis.

Koordinavo bendras pajėgas

Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio, šiose pratybose Lietuvoje dislokuotas priešakinis brigados valdymo elementas įrodė, jog geba vadovauti „ne tik savo vienetams, bet taip pat geba vadovauti ir koordinuoti Lietuvos kariuomenės ir Vokietijos sausumos pajėgų 1-osios tankų divizijos 413-ojo jėgerių bataliono karių taktinius veiksmus“.

„Šiandien jie demonstruoja, kad turi atsigabenę ne tik kompetenciją, bet reikalingą įrangą, taip pat – amuniciją ir turi aiškų planą, jeigu reikėtų, per atitinkamą laiko tarpą būtų dislokuota visa brigada ir būtų tam pirmame atgrasymo ir gynybiniame pajėgume kaip ir mes čia, Lietuvos ginkluotosios pajėgos“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas.

Anksčiau Lietuvos pareigūnai teigė siekiantys, kad, paruošus infrastruktūrą, Vokietijos brigada šalyje būtų dislokuojama nuolatos.

Praėjusią savaitę Rukloje viešėjusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) sakė, kad brigada nebus dislokuojama nuolat, bet, kilus krizei, būtų permesta į Lietuvą per 10 dienų.

Kaip sakė V. Rupšys, jo pagrindinis tikslas yra, kad šie kariai būtų Lietuvoje „tada, su tais pajėgumais, tuo kritiškiausiu momentu“.

„Aišku, būtų geriau, kad būtų jie čia, Lietuvoje, nuolat dislokuoti, bet tai yra politiniai, finansiniai – ūkiniai reikalai. Turime mes patys pasiruošti, Vokietijos pusė – taip pat turi pasiruošti, bet šiandien dienai, aš galiu konstatuoti, kad jie atitinkamai turi parengtas pajėgas, kurias galėtų dislokuoti Lietuvoje“, – kalbėjo jis.

Vokietija taip pat vadovauja Lietuvoje 2017 metais dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.

Siūlo biudžete numatyti skolinimosi gynybai galimybę iki 3 proc. BVP

Prezidentas G. Nausėda siūlo kitų metų valstybės biudžete numatyti galimybę krašto apsaugai skolintis iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), nes dabar suplanuotų lėšų gali nepakakti.

Jo teigimu, ketinimai kitąmet krašto apsaugai palikti 2,5 proc. BVP finansavimą neatitinka deklaracijų apie būtinybę modernizuoti Lietuvos kariuomenę ir siekių gerinti NATO sąjungininkų priėmimą šalyje.

„Biudžeto lėšos, numatytos krašto apsaugai, lieka 2,5 proc. lygio. Tuo pat metu šnekame labai gražias deklaracijas, kartojame apie tai, kad reikia padidinti tiek mūsų priimančios užsienio kovinę galią, šalies patrauklumą, infrastruktūrą tobulinti, modernizuoti mūsų kariuomenę, didinti bendrąjį mūsų karių pasirengimą. Tai iš tiesų yra labai gražios deklaracijos, bet jos, nepamirškime, turi būti pagrįstos ir konkrečiais finansiniais ištekliais“, – pirmadienį Rukloje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Tai iš tiesų yra labai gražios deklaracijos, bet jos, nepamirškime, turi būti pagrįstos ir konkrečiais finansiniais ištekliais.

„Todėl manau, kad turime turėti tam tikrą biudžeto lankstumą, sakykime, tie patys 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau numatant galimybę skolintis iki 3 proc. BVP, geriau atlieptų šiems ambicingiems tikslams“, – teigė jis.

Prezidentas pabrėžė, kad ši galimybė leistų sutaupyti laiko priimant sprendimus, jeigu kiltų tokia būtinybė.

„Kadangi laiko faktorius yra ne mūsų naudai, mes turime išnaudoti laiką kaip galima optimaliau, geriau. Ir dėl tos priežasties manau, kad tikrai turime matyti, kas vyksta regione, kokios grėsmės kyla, ką daro kitos NATO valstybės, esančios tame pačiame regione. Štai Estijos sprendimas padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 2,9 proc. BVP, nekalbu jau apie Lenkiją, kur krašto apsaugai numatytas finansavimas didėja daugiau kaip iki 4 procentų“, – sakė G. Nausėda.

Vyriausybė praėjusią savaitę pasiūlė krašto apsaugai skirti daugiau nei 1,77 mlrd. eurų arba 2,52 proc. prognozuojamo BVP.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte taip pat numatyta galimybė papildomai skolintis krašto apsaugai išlaikyti tuo atveju, jeigu, pagerėjus ekonomikos prognozėms, anksčiau skirtų lėšų pritrūktų pasiekti 2,52 proc. BVP ribą. Valstybei būtų galima skolintis tiek, kiek reikia šiai ribai pasiekti.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, jog daugiausiai gynybai skiriamų asignavimų bus naudojama karinės technikos modernizacijai ir įsigijimui bei personalo didinimui, jo mokymams.

„Tai, visų pirma, yra modernizacija ir įsigijimai, kur pastaraisiais metais užima 30 proc. nuo bendro biudžeto. Reikia neužmiršti, kad kuo daugiau technikos, ginkluotės mes įdiegiame į Lietuvos kariuomenę, tuo reikalingi didesni asignavimai personalo mokymui“, – Rukloje sakė generolas leitenantas.

„Personalo didinimas yra taip pat aktualus, nes turim aiškius planus, kad mes turim turėti nemažiau kaip vieną labai aukštos parengties brigadą, kitą vidutinės parengties brigadą ir turim rezervinę brigadą turėti“, – pridūrė V. Rupšys.

Jis taip pat nurodė, jog atsižvelgus į augančias kainas norėtųsi didesnio finansavimo, skiriamo kariuomenei.

„Vertinant infliaciją ir energetikos kainų šuolį mes skaičiuojame, kad tų pinigų visą laiką reiks daugiau nei mes norim. Politikai sprendžia kiek mums duos, su tiek gyvensim, tokį pajėgumą ir turėsim“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Vyriausybei pritarus biudžeto projektui, dabar jis bus svarstomas Seime.



NAUJAUSI KOMENTARAI

KAIP ČIA SUPRASTI?

KAIP ČIA SUPRASTI? portretas
Lietuvos piliečiai jau tampa Vokietijos eksperimentiniais triušiais?...gal vietoje Hitlerio bus paskirtas mūsų Gabriukas?

o

o portretas
padetis nepaprasta nes /kriziuociai/ ir nepaprasti su VP kurios deka /susigrazins/ memeli o dobrovolska /wilno/ juk rusai neuzprotestuos ir liks teritorija su nato ir litvakais /kuklosklano/ tipo padarais klounada kurie su lgbt pridurkais baigs teritorijos /valyma/ nuo tautos is kurios tyciojasi visa si socberg saika kreivais kreiviu metodais ???===

Itarus

Itarus portretas
Ar Lietuvos dangus jau uzdengtas priesraketiniu "skeciu"? Zada didinti gynybos finansavima iki 2, 9% BVP, tai apie 2 milijardus? Kur kisami tokie kosminiai pinigai, alio!
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių