- Margiris Meilutis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį nusprendė, kad Lietuvos institucijos nepažeidė 2014 metais įtarimų finansiniais nusikaltimais sulaukusio Nigerijos piliečio teisių į teismą per įmanomai trumpiausią laiką.
EŽTT teigimu, ikiteisminis tyrimas daugiau kaip penkerius metus užtruko ne dėl Lietuvos institucijų kaltės, o dėl sudėtingo finansinių nusikaltimų tyrimo ir ilgai trunkančių tarptautinės teisinės pagalbos prašymų įgyvendinimo.
Strasbūro teismas taip pat atmetė kitą dalį nigeriečio skundo dėl jo teisės į pagarbą asmeniniam ir šeimos gyvenimui pažeidimo, nes jis neišnaudojo visų nacionalinės teisės galimybių.
Anot bylos medžiagos, 2014-ųjų liepą Lietuvos bankas sulaukė daugiau kaip 1 mln. 850 tūkst. JAV dolerių (per 1,5 mln. eurų) pavedimo į vienos bendrovės sąskaitą iš Honkonge registruotos įmonės. Tuomet Lietuvoje bandyta iš sąskaitos išgryninti 100 tūkst. eurų, o likusius pinigus persiųsti nenustatytiems gavėjams Italijoje.
Bankui kilus įtarimų dėl operacijos, sąskaita buvo įšaldyta, apie įvykį informuota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Praėjus kiek daugiau nei savaitei pranešimas apie įtarimus buvo įteiktas šį skundą EŽTT parašiusiam Nigerijos piliečiui, jo banko sąskaita taip pat buvo įšaldyta. Nustatyta, kad vyras buvo pinigų Lietuvoje sulaukusios bendrovės akcininkas, jis bendravo su jos direktoriaus pareigas einančiu kitu Nigerijos piliečiu ir abu jie žinojo, jog įmonė iš tiesų jokios veiklos nevykdo.
Tų pačių metų liepą Nigerijos pilietis buvo suimtas dviejų mėnesių laikotarpiui, vėliau ši kardomoji priemonė buvo pakeista į registraciją policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą.
Vyro teigimu, tais pačiais metais buvo panaikintas jo leidimas gyventi Lietuvoje, kurį institucijos atsisakė pratęsti dėl to, kad jis buvo laikomas grėsmę nacionaliniam saugumui keliančiu asmeniu, tačiau tuo pat metu jis buvo įpareigotas likti Lietuvoje.
Skunde Strasbūro teismui vyras tvirtino per kelerius metus taip ir nesulaukęs kaltinimų bei teismo proceso ir teigė, kad tokie Lietuvos teisėsaugos veiksmai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintą jo teisę į teismą, per įmanomai trumpiausią laiką.
Atsiliepimus skundui pateikusi Lietuva tuo metu tvirtino, kad ikiteisminis tyrimas užtruko ne dėl teisėsaugos institucijų kaltės, o dėl to, kad byla yra itin sudėtinga ir tarptautinė, tyrime nusiųsti prašymai pateikti informaciją kitoms šalims – Honkongui, Vengrijai, Ispanijai, JAV ir Danijai, o šių atsakymų gavimas užtrunka.
„Stengdamasis nepakeisti savo nuomonės į ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuomonę, Teismas vis tik nemato, kaip Lietuvos institucijos galėjo pagreitinti ikiteisminį tyrimą ar, kad kažkokie kiti tyrimo veiksmai galėjo būti atlikti tol, kol jos laukė atsakymų iš užsienio dėl jų teisinės pagalbos prašymų“, – rašoma EŽTT sprendime.
Teismas taip pat pasisakė, kad teisėsaugos veiksmai tyrime nebuvo pertekliniai ir atkreipė dėmesį, kad dalis gautų atsakymų nebuvo pakankamai informatyvūs, todėl reikalavo ir dar papildomų susirašinėjimų su užsienio teisėsaugos institucijomis.
„Taip pat yra akivaizdu, kad ikiteisminis tyrimas vystėsi, o įrodymai turėjo būti surinkti iš vis daugiau ir daugiau jurisdikcijų“, – pažymėjo Teismas.
Skundą nagrinėję teisėjai be kita ko pažymėjo, kad visi kiti tyrimo veiksmai – apklausos, poėmiai ir kratos – buvo atlikti tinkamai ir pakankamai greitai.
Nagrinėdamas klausimą dėl panaikinto leidimo gyventi Teismas pasisakė, kad nors situacija ir yra šiek tiek paradoksiška, kai žmogus yra įpareigotas neišvykti iš Lietuvos, tačiau neturi leidimo joje gyventi, tačiau niekuomet per visą ikiteisminį tyrimą nebuvo svarstomas jo deportacijos klausimas.
Taip pat pažymėta, kad jis per šį laikotarpį vis tiek galėjo gyventi Lietuvoje ir sugebėjo sukurti šeimą.
„Todėl Teismas nėra pasiruošęs pasisakyti, kad net ir įtarimų sulaukęs pareiškėjas patyrė nors kokių aiškių ir praktinių pasekmių (...) visa neigiama įtaka leidimui gyventi aiškiai kilo dėl to, kad jis buvo įtariamas sunkiu nusikaltimu“, – pažymima sprendime.
Skundo dalyje dėl pažeistos teisės pagarbai asmeniniam ir šeimyniniam gyvenimui EŽTT pritarė Lietuvos pozicijai, kad Nigerijos pilietis neskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui sprendimų nepratęsti leidimo jam gyventi Lietuvoje ir atsisakymo registruoti jo santuoką su 2015 metais gimusio sūnaus lietuve motina.
Strasbūro teismas taip pat pastebėjo, kad pareiškėjas nesiskundė dėl to, kad jis negali gyventi su savo vaiku ir jo motina.
„Teismas pritaria valstybės pozicijai, kad pareiškėjas galėjo pateikti skundus nacionaliniuose teismuose, tačiau to nepadarė. Iš to seka, kad ši skundo dalis turi būti atmesta dėl nevisiškai išnaudotų nacionalinių teisinių priemonių“, – rašoma sprendime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...