Pasiruošimas ekstremalioms situacijoms: ledus pralaužiantis patarimas ir svarbiausi akcentai

– Tai koks yra tų mokymų turinys?

– Iš esmės mokymų, paskaitų metu mes dalinamės su žmonėmis praktiniais patarimais, kaip ruoštis ekstremalioms situacijoms, ką galbūt reikėtų susiplanuoti iš anksto. Tarkim, kokias atsargas turėti, kaip apskritai pasirūpinti šeimos, artimųjų saugumu ištikus nelaimei, kilus įvairiems pavojams.

– Ar tai reiškia, kad jūs visus civilius ruošiate kažkokiam karui?

– Ne. Iš tikrųjų mes ir akcentuojame, kad nereikia gąsdintis karu ar kitokiomis nelaimėmis. Užtenka pažvelgti paprasčiau. Tarkim, trys dienos be elektros šiuolaikiniame namų ūkyje jau gali tapti pakankamai sunkios išgyventi, o kai kuriems – net ir nepakeliamos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet dažnai tos situacijos yra tik hipotetinės?

– Sakyčiau, kad mūsų, Lietuvos situacijoje, dauguma stichinių nelaimių yra hipotetinės, nes mes labai retai su jomis susiduriame. Karas – šiek tiek artimesnis dalykas, nei kokie uraganai, kurie dažnai siaučia Amerikoje ar kitose šalyse. Tačiau tos išgyvenimo pamokos gali praversti labai kasdieniškose situacijose, kai, tarkim, gyvenant kažkur užmiestyje, vienkiemyje per didelį snygį, pūgą medžiai nuverčia elektros stulpus ir ilgam dingsta elektra. Keliai  užpustyti, neina pravažiuoti. Tokios situacijos tikrai gana dažnos mūsų krašte. Todėl mes stengiamės nuleisti tas praktines situacijas iki kasdienybės ir kad žmonės pradėtų galvoti, planuoti, kaip elgtis taip nutikus.

Pagrindinis pasiruošimo ir išgyvenimo aspektas yra gebėjimas adaptuotis besikeičiančiose situacijose, nes tai yra nuolatinė improvizacija.

 

– Ko dažniausiai žmonės, kurie klausosi jūsų paskaitų, nežino?

– Dažniausiai klausimai būna pakankamai konkretūs, susiję su saugaus prieglobsčio paieška, pasiruošimu ir planavimu. Taip pat klausia, kokius būtiniausius daiktus, priemones reikėtų turėti, kad jaustųsi saugūs, jei įvyktų kažkas ekstremalaus.

– Koks jūsų geriausias patarimas būna per mokymus, ką akcentuojate?

– Iš tikrųjų pirmas patarimas, kuris pralaužia ledus ir ką norime akcentuoti, kad nėra gėda ruoštis. Gal kiek anksčiau, į žmones, kurie kažkur rūsiuose rengdavo slėptuves, kaupdavo atsargas, ir žiūrėdavo su pašaipa. Gal net pasišaipydavo, taigi kas čia mus puls. Norime keisti tokį skeptišką požiūrį. Tiksliau, dabartinių įvykių kontekste, jau tokių klausimų, kas mus puls, kam to reikia, jau niekas neužduoda. Taigi norime pabrėžti žmonėms, kad nėra gėda ruoštis ir planuoti, kaip apsaugoti savo gerovę ir save pačius ekstremaliose situacijose.

– Labai svarbu ne tik susidėti svarbiausius daiktus, bet ir tinkamai juos supakuoti?

– Be abejo. Tarkim, tokius degtukus geriausia įsidėti į plastikinę dėžutę ir užklijuoti ar užsukti sandariu dangteliu, nes sudrėkę jie bus nieko verti. Reikia turėti svarbiausių vaistų, peroksido žaizdai dezinfekuoti, tvarsčių. Taip pat žibintuvėlį, mini radiją, kad galėtumėte gauti riekiamos informacijos, sekti įvykius ištikus kažkokiai nelaimei.

– Vieni ruošiasi pabėgimui ir išgyvenimui kelioms dienoms, kiti galbūt tvirtina, kad kur jūs čia ruošiatės bėgti, juk reikia Lietuvą ginti. Ar kyla tokių diskusijų per mokymus?

– Iš tiesų kyla, žmonės dažniausiai pasidalina į tas dvi stovyklas ir klausia konkrečiai. Jeigu trauktis, tai kur ir kaip saugiai pasitraukti, likti ar nelikti. Kalbant plačiau, iš tikrųjų civilinė sauga – labai plati sąvoka ir tema. Mes vengiame konkrečių veiksmų sąrašų, planų, visa tai dalinti žmonėms kaip aksiomą. Labiau juos skatiname pagalvoti, pasižiūrėti iš savo perspektyvos, kaip reikėtų elgtis tam tikroje situacijoje. Ir tos situacijos gali labai greitai keistis, todėl tas pagrindinis pasiruošimo ir išgyvenimo aspektas yra gebėjimas adaptuotis esamoje situacijoje, nes tai yra nuolatinė improvizacija.

– Pagrindinis dalykas yra pasidalinti informacija su artimaisiais. Kaip tą padaryti vienu ar kitu atveju?

– Vienas iš pagrindinių principų, kuriuos skiepijame per mokymus, tai – pažinti savo artimą aplinką. Turiu galvoje – ne tik pažinti infrastruktūrą, objektus, kur galėtume slėptis, prisiglausti reikalui esant, bet ir pažinti kaimynus, žmones, kurie aplink mus gyvena. Kurdami savo lokalią bendruomenę, mes galime geriau pasiruošti, pasidalinti informacija, padėti apsaugoti vieni kitų turtą ir pan.

– Kuo šie jūsų vedami kursai skiriasi nuo tų bazinių civilinės saugos mokymų kursų?

– Tų mokymų net nevadiname kursais. Mes, „Locked N' Loaded“, esame bendruomenė žmonių, kuriuos vienija domėjimasis karyba. Ir mūsų misija – stengtis pasidalinti tomis žiniomis su žmonėmis. Kas mums atrodo paprastas dalykas, kitiems toks elementarus veiksmas, tarkim, ugnies įžiebimas parankinėmis priemonėmis, atrodo kaip stebuklas, kaip tai įmanoma.