Nepaisant to, kad dėl Kiniją netenkinančių įvykių Lietuva jau buvo susilaukusi ekonominių sankcijų, šiuo atveju įteikta nota dvišalių santykių, teigia ekspertas, pabloginti neturėtų.

Nieko čia tokio labai, sakyčiau, išskirtinio globaliu mastu žiūrint.

„Ta nota nėra tokia jau didelė, jeigu žiūrėtume globaliai. Kinija, aš net neabejoju, gauna nemažai tokių notų kartas nuo karto iš įvairių valstybių, ypač kur yra didesnės kinų bendruomenės ir kurios aktyviau ten veikia“, – sakė G. Česnakas.

Panašūs incidentai dėl Kinijos ambasadų atstovų veiksmų atsitinka ir kitose valstybėse, teigia LKA docentas.

„Būna protestų prieš Kinijos veiksmus, ar tai būtų Sindziango uigūrų klausimas, ar tai būtų Tibeto klausimas, tai vėlgi kai kur yra reagavimas prieš tuos protestuojančius, kaip nutiko ir Vilniuje. Nieko čia tokio labai, sakyčiau, išskirtinio globaliu mastu žiūrint“, – Eltai sakė G. Česnakas.

Lietuvos indelis Kinijos ekonomikai, pasak eksperto, yra simbolinis, o abiejų valstybių bendravimas tėra pragmatinis bei paremtas interesais.

„Manau, kad santykiai Lietuvos ir Kinijos iš esmės yra prekybiniai, pagrįsti interesais, ir šiuo atveju, bent jau globaliu mastu, yra ir didesnių problemų – ir JAV prekybos karas, ir kiti dalykai, todėl Lietuva Kinijos prekybai sudaro labai mažą dalį, o bet to ir tų pačių Kinijos investicijų Lietuvoje nėra itin daug,“ – kalbėjo G. Česnakas.

Jo teigimu, notos įteikimas Kinijos ambasadoriui Lietuvoje neturėtų pabloginti dvišalių santykių.

„Nemanau, kad tai turėtų kažkokią ilgalaikę neigiamą perspektyvą, prisiminus, kad kai atvažiuodavo ir kiti aukšti Kinijos pareigūnai į Lietuvą, tai vykdavo protestai už Tibeto laisvę ir panašiai, bet nebūdavo didelių reakcijų. Jie iš esmės prie to pripratę,“ – pridūrė G. Česnakas.

Kaip ELTA rašė jau anksčiau, pirmadienį į URM iškviestas Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje Z. Shenas, kuriam įteikta nota dėl šių metų rugpjūčio 23 dieną Katedros aikštėje Vilniuje įvykusio incidento, nukreipto prieš pilietinės akcijos dalyvius.

Notoje pabrėžiama, kad Kinijos ambasados atstovų veiksmai, nukreipti prieš Lietuvos Konstitucijos garantuojamas demokratines laisves ir pažeidžiantys viešąją tvarką, nėra priimtini ir nebus toleruojami, skelbia URM pranešime spaudai.

Susitikime Kinija paraginta imtis visų būtinų priemonių, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotų.

Lietuva iš Kinijos buvo sulaukusi ekonominių sankcijų, kai Nobelio taikos premijos laureatas bei buvęs politinis Tibeto vadovas Dalai Lama lankėsi Lietuvoje 2013 metais ir susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite. Vizitas sukėlė Kinijos pasipiktinimą, nes Pekinas nepripažįsta Dalai Lamos veiklos bei laiko jį separatistu.

Po susitikimo su šalies vadove Kinija atšaukė komercijos viceministro Jiango Zengwei vizitą į Lietuvą ir trejiems metams įšaldė pieno produktų į Kiniją eksporto leidimus.

Prieš 2018 m. birželio mėnesį vykusį Dalai Lamos vizitą Lietuvoje Kinijos ambasada taip pat buvo pareiškusi, kad tai gali pabloginti dvišalius santykius, tačiau ekonominių sankcijų buvo išvengta.