– Kodėl maisto kainos auga toliau? Kokie pavojai slypi už to?

– Matome inerciją, kad žemės ūkio produktų kainos augo nuo praeitų metų vidurio. Parduotuvės visų prekių yra užsipirkusios už pakankamai brangią savikainą. Aišku, dabar geroji žinutė yra ta, kad tris keturis  mėnesius produktų kainos yra arba sumažėjusios, arba nebeauga. Kaip pavyzdys – grūdinės kultūros, tam tikri aliejiniai produktai. Bet visa tai vis dar sėkmingai yra perkeliama į galutinę kainą. Aišku, prisideda tai, kad vasarą pabrango elektra. Turbūt užbėgama įvykiams už akių. Vis tiek prognozuojama, kokios bus elektros, šilumos kainos. Tai irgi turbūt iškart yra permetama į galutinę kainą. Bet pienas yra pabrangęs daugiau nei 60 proc. per metus, grūdai yra pabrangę virš 50 proc. Tai persimeta ir į galutinę kainą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše: 

– Paminėjote keletą produktų. Kas labiausiai brangsta?

– Per metus labiausiai pabrangę pieno produktai. Bet pieno produktai yra pabrangę visur Europoje – apie 50–60 proc. Mūsų šalis yra pieno produktų eksportuotoja. Tai kam parduoti čia pigiau, jei eksportuodamas gali gauti daugiau? Labai stipriai yra pabrangę ir grūdiniai produktai: miltai, kruopos ir pan. Trečia grupė – mėsa. Mažiausiai pabrango daržovės ir vaisiai. Priežastis turbūt yra ta, kad pernai buvo prastokas derlius, šiais metais – normalus. Jų kainos augimas  yra apie 10–20 proc.

– Graikijoje verslininkai didesnių kainų neparašo, bet mažina pakuotes. Tai reiškia, kad paties produkto tiesiog mažiau. Lietuvoje irgi pirkėjai pastebi, kad kai kurių produktų pakuotės tikrai sumažėjo. Ar tai vienas iš būdų nesuerzinant pirkėjo padidinti kainą?

– Taip, tai visiška klasika, kas vyksta Europoje. Ir iš esmės Lietuvoje vyko jau turbūt  dešimt metų. Daug pakuočių yra sumažėję. Ir dabar tas vyksta. Tai turbūt nėra gražus būdas paslėpti realų kainų augimą. Turbūt vis dar rinkodaros atstovai įmonėms pataria taip elgtis.

 Matome, kad visų dedamųjų – gamintojo, perdirbėjo, mažmenininko, didmenininko – dalis didėja. Galima sakyti, kad visi po truputį „užsimeta“ aiškindami brangimo priežastis.

– Kai kas sako, kad pingant degalams, bent jau maistas turėtų nebebrangti. Kaip dabar aiškina prekybininkai, dėl ko jis brangsta?

– Yra oficialių šaltinių, kur skaičiuojama, kas lemia galutinę kainą. Matome, kad visų dedamųjų– gamintojo, perdirbėjo, mažmenininko , didmenininko – dalis didėja. Galima sakyti, kad visi po truputį „užsimeta“ aiškindami brangimo priežastis. Elektros kaina dabar turbūt yra TOP problema, kuri buvo vasaros metu. Degalai jau turbūt šešis mėnesius, nuo balandžio pabaigos, išlieka panašios kainos. Kol kas tai elektros, būsimos šilumos, nuomos kainos ir nenoras susimažinti savo pelno maržos.

– Prasidedantis brangus šildymo sezonas bus kaip vyšnia ant torto. Kiek dar gali brangti maistas?

– Taip greitai maisto produktų kainos nesikeičia. Kaip minėjau, žemės ūkių kultūrų kainos yra daug ženklų, rodančių, kad jos nebeauga pasaulinėje rinkoje. Tas augimas eis iš vidinių veiksnių (šilumos kainų augimas; prekyboje, logistikoje, sandėliavime padidėjusios darbuotojų algos). Iki Naujųjų metų, neįsivaizduoju, kad pamatytume geresnes tendencijas. To nebus. Faktas, kad maistas liks trečdaliu brangesnis nei prieš metus. O tai yra daugiau nei auga pensijos ar vidutinis darbo užmokestis. Suprantama, kad daugiau išleidi maistui, mažiau lieka kitoms išlaidoms.

– Stebima tendencija, kad ir pirkėjai pradeda taupyti. Pavyzdžiui, perka mažiau pieno produktų.  Rinka – gyvas organizmas. Jeigu bus perkama produktų, natūralu, kad kaina turėtų mažėti?

– Mes gyvename laisvoje rinkoje. Tos konkurencijos labiausiai reikia. Jeigu kažkas (gamintojas, didmenininkas ar kt.) per daug užsikelia, natūralu, kad konkurencinių pasiūlymu daugėja. Ką ir matome, kad pieno rinkoje daugėja lenkiškos produkcijos. Be konkurencijos šioje vietoje būtų dar didesnis kainų kilimas. Tie pokyčiai vyksta. Tai galėtų komentuoti prekybos tinklai. Tai neišvengiama. Visi ieškome akcijų, pigesnių variantų ir žiūrint į artimiausius kelis mėnesius, tas tik aštrės.

– Jeigu infliacija lėtės kitose ES šalyse, o Lietuvoje – atvirkščiai – ji augs. Kuo tai mums nenaudinga?

– Priešingai. Lietuvoje kaip tik su mūsų mažmeninės rinkos struktūra, mūsų perkamąja galia, kaip tik maisto produktai labai greitai užbėgo įvykiams už akių ir subrango. Lietuvoje maistas pabrangęs trečdaliu, ES – 15 proc. Turbūt pas mus kainos stabilizuosis, o ES dar jos tik didės. Mes turėsime tą „susitraukimą“, o ne skirtumą tarp infliacijų.