Su karstu – atgal į namus?

Klaipėdietis Gintas teigė nevengiąs naujovių.

Tačiau kai neseniai laidojo artimą žmogų, vyras suabejojo, ar nedidelio miestelio kapinių tarnyboje bus galimybė prisijungti prie vieningos elektroninės sistemos dėl mirties fakto patvirtinimo, todėl Civilinės metrikacijos skyriuje paprašė popierinio mirties liudijimo kopijos.

Toks jo sprendimas pasirodė teisingas.

"Ką jūs manote? Toje provincijoje, kur turėjo vykti laidotuvės, vietinė kapinių tarnyba kompiuterį turėjo, bet interneto ryšys neveikė. Jei nebūčiau pasiėmęs popierinio mirties liudijimo, ką būtų tekę daryti? Priimdami įstatymą, valstybininkai nepamąstė, kad ne visur išspręstos elektroninio dokumento gavimo galimybės. Paprasti žmonės geriau žino realijų peripetijas už tuos, kurie "sėdi debesyse", todėl ne be reikalo nepasitiki naujovėmis ir pasirūpina popieriniais dokumentais", – įsitikinęs klaipėdietis.

Seimo sprendimu nuo šių metų sausio 2-osios nebereikia kaskart pateikinėti popierinio gimimo, santuokos, ištuokos, mirties ir kitų liudijimų.

Viešojo sektoriaus institucijų darbuotojai reikiamą informaciją turi rasti registruose, kur pasikeitusius duomenis elektroniniu būdu privalo pateikti atitinkamos institucijos.

Vis dėlto realybėje gražūs ketinimai ne tokie, kaip tikėtasi.

Reikalauja santuokos liudijimo

Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Gražina Misevičienė teigė, kad, nors ir pereita į elektroninę erą, jokių nesusipratimų su klientais dėl popierinių dokumentų išdavimo ligi šiol nebuvo.

"Jaunieji ir toliau nori popierinio santuokos liudijimo. Tiesa, tiems, kurie tuoktuvėms dokumentus pateikė prieš Naujuosius, mes ir taip išduodame popierinius liudijimus. Tačiau ir tie, kurie pildo prašymus šiais metais, nors nebeprivaloma, vis tiek prašo popierinio santuokos dokumento. Ir jį mes jiems išduodame", – teigė G.Misevičienė.

Beveik visi be išimties pasiima ir popierinius gimimo bei mirties liudijimus, nes, kaip žmonės teigia, geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje.

Darbo padaugėjo

Įvedus naujoves, kaip tikėtasi, popierizmas nesumenko.

Maža to, Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotojams darbo akivaizdžiai padaugėjo, nes e. sistemos tarpusavyje nesąveikauja taip, kaip turėtų.

"Pirmomis šių metų darbo dienomis patyrėme šoką – reikia dirbti, o duomenų nėra. Kol atsirado ryšys su e. sveikatos sistema, turėjome kitaip dirbti, nei įsivaizdavome. Be to, ne visi notarai dar naudojasi elektronine sistema ir ne visi teikia mums tėvystės pripažinimo pareiškimus. Akivaizdu viena, kad įvedus naujoves mums darbo tikrai padaugėjo. Tikimės, jog kai sistemos pradės veikti, kaip buvo planuota, popierizmo sumažės", – vylėsi G.Misevičienė.

E. receptai nepasiteisino?

Tai ne pirmas toks visaapimantis mėginimas į e. sistemas sujungti svarbias valstybei duomenų bazes.

Bemaž daugiausia ginčų kėlė 30 mln. eurų kainavęs elektroninio recepto įdiegimas, tačiau tuo naudotis lig šiol vengia dauguma medikų.

Seimo narys Antanas Matulas dienraščiui teigė, kad buvo įsisavinta labai daug pinigų, bet rezultatas – menkas.

Todėl, pasak Seimo nario, e. sveikatos įdiegimo, taip pat ir e. recepto teigiamai vertinti jis negalįs.

"Gydymo įstaigos iki tol turėjo savas sistemas ir su centrine sistema jos nesuderintos. E. receptą išrašo tik kelios įstaigos, jos savo iniciatyva įsigijo papildomas programas, kurios gerokai sumažina recepto išrašymo laiką. Ir tos kelios įstaigos išrašo du trečdalius visų Lietuvoje išrašomų e. receptų. Iš viso šalyje tokių receptų išrašoma tik vienas procentas", – tikino A.Matulas.

Protingesni už vokiečius

Be to, gydymo įstaigos susiduria su didele e. sistemos priežiūros problema, nes pasibaigė dvejų metų garantija, įranga nusidėvėjo, reikia galvoti apie jos atnaujinimą, o tam lėšų nėra.

Tad tos įstaigos, kurios nori palaikyti e. sistemos egzistavimą ir veiklą, turi priimti į darbą IT specialistus.

Ir jei nori efektyviai naudotis e. sistema, privalo investuoti iš savo biudžeto.