Pavardę ir vardą pasikeitusi E. Dobrowolska: jau išnagrindėtas 31 toks prašymas

„Šiai dienai Teisingumo ministerija yra gavusi 63 prašymus pagal įsigaliojusį įstatymą. 31 jau patenkintas ir įvykdytas, dar 32 nagrinėjami. Kiek yra dar gautų metrikacijos skyriuje ir dar neperduotų ministerijai, negaliu pasakyti“, – žurnalistams Vilniuje sakė ministrė.

Ji pati pati taip pat pakeitė pavardės rašybą iš lietuviškos į lenkišką.

Anot E. Dobrowolskos, pagal priimtą įstatymą yra dvi Lietuvos piliečių grupės, kurioms aktualus pavardės keitimas, – mišrios šeimos bei tautinės mažumos.

„Kalbant apie mišrias šeimas ir jų vaikus, tai pagrindinis įrodymas ir dokumentas reikalingas kaip šaltinis – santuokos liudijimas, gimimo liudijimas, užsienio valstybės pilietybė, jei vaikai turi dvigubą pilietybę. Jei kalbame apie tautines mažumas Lietuvoje, vienintelis dalykas reikalingas, – tautybės įrašas, tai pagrindas asmenvardžio keitimui“, – aiškino teisingumo ministrė.

Kai jis yra patenkinamas, gyventojų registre pasikeičia įrašas, belieka paso ir kitų dokumentų keitimas.

Pati E. Dobrowolska teigė prašymą dėl pavardės keitimo padavusi elektroniniu būdu, jis išnagrinėtas civilinės metrikacijos skyriuje.

„Kai jis yra patenkinamas, gyventojų registre pasikeičia įrašas, belieka paso ir kitų dokumentų keitimas“, – teigė E. Dobrowolska.

Papildomai prašymus nagrinėja ir Teisingumo ministerija. Tai, pasak ministrės, „dvigubų akių principas, kad užtikrintume vienodą praktiką“.

E. Dobrowolskos teigimu, įsigaliojus įstatymui, tokių prašymų šiemet turėtų būti gausiau, tačiau kiek tiksliai, neprognozuojama. Anot ministrės, 2019–2021 metais teismuose buvo keli šimtai bylų dėl pavardės rašymo originalo kalba.

„Administracine prasme bus didesnis susidomėjimas tų, kurie nesikreipė į teismus, ilgainiui normalizuosis“, – sakė E. Dobrowolska.

Po dešimtmečius trukusių diskusijų Seimo priimtas ir nuo gegužės 1 dienos įsigaliojęs įstatymas numato, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose tam tikrais atvejais gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų.

Tokia rašyba galima, jei Lietuvos pilietis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę, taip pat tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis.

Tautinių mažumų atstovams, norint pasikeisti pavardę, reikia deklaruoti tautybę.