- Ina Žurkuvienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Individualizacijos procesas Lietuvoje yra vis dar skausmingas. Itin gabus žmogus, juntantis savąjį atskirumą, jaučia visišką diskomfortą, nes jo skirtybės nėra gerbiamos“, – kalbėdamas apie individualių studijų poreikį Lietuvos švietimo sistemoje pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) „Academia cum laude“ vadovas prof. Egidijus Aleksandravičius.
Brangstančių esminių idėjų laikais Lietuva susiduria su iššūkiu, kaip išugdyti laisvas, kritiškai mąstančias asmenybes, kurios nežinomoje ateityje gebėtų elgtis kūrybiškai, o kartu ir racionaliai. Vienas iš galimų būdų, kurį pasirinko ir švietimo srityje geriausius rezultatus demonstruojanti Suomija, yra individualus ugdymas.
Atsisakyti retrosovietinio mąstymo
Neseniai vykusiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume investicijų į informacines technologijas bendrovės „INVL Technology“ vadovas Kazimieras Tonkūnas atskleidė, kaip lietuvius mato kitų pasaulio valstybių piliečiai. Atsakingi, siekiantys užsibrėžto tikslo, daug dirbantys, nediplomatiški ir nekūrybingi – taip mes atrodome Afrikos, Skandinavijos ir Azijos šalių gyventojams. Nepaisant to, kad pranešimas buvo gana nuotaikingas, kiekvienas iš sėdinčių salėje nustebo ir išgirstus vertinimus priėmė asmeniškai. Juk tikrai nemanėme, jog esame nekūrybingi.
Juk nuo fiktyvios, „uniformuotos“, testais paremtos, ugdymo aplinkos mokyklose įdiegto aiškumo studentai atsiveria didžiulei abejonės.
Pasak E. Aleksandravičiaus, Lietuvoje vyrauja kontorų žmogaus mentalitetas – gebėjimas prisitaikyti prie uniformos, būrio. Atrodo, sąskaitos banke, darbo vieta, kostiumėlis, kurį užsivilkęs ateisi į pirmą ofisą, yra daug svarbiau. Visa kita – tiesiog nepraktiška. Tokiame buitinio praktiškumo sraute lengva pamiršti, kad iš tiesų pasaulį valdo idėjos ir vaizduotė, kad geriausias elgesys, net savo verslus planuojant, vis tiek yra idealizmas, o pasitikėjimas kitu žmogumi – geriausia strategija. „Pingančių technologijų ir brangstančių esminių idėjų laikais pasauliui kaip niekad anksčiau reikia laisvų, kilnių, kritiškai mąstančių asmenybių, gebančių plaukti prieš banalybės srovę ir suprasti, jog vaizduotė valdo pasaulį. Lietuvai reikia žmonių, savo laisvę derinančių su empatija, gebančių įveikti klusnaus tarnautojo ir vienos funkcijos darbininko buitines pagundas, mąstyti ir veikti tautinės bendruomenės ir laisvos visuomenės labui. Todėl, kad tik tokie žmonės geba kurti naujas idėjas, būti vizionieriais.“
E. Aleksandravičius pastebi, kad šios idėjos anaiptol nėra naujos – jos įrašytos visų geriausių – Princetono, Stanfordo ar Harvardo – universitetų misijose. Moralinės kultūros formų pajautimas buvo ugdomas nuo XIX amžiaus, vadinamo auksiniu universitetų laikotarpiu. Šiuos principus taip pat visai neblogai dar prieš karą formulavo iškiliausi mąstytojai ir administratoriai Vytauto Didžiojo universitete. 1939 m. rektorius Stasys Šalkauskis savo inauguracinėje kalboje sakė, kad universitetas – tai ne specialistų kalvė. Jis, pirmiausia, formuoja iškilų, gebantį suprasti ir kelti idėjas žmogų. Šiuos dalykus ir šiandien neblogai jaučia visi, kurie dirba gerose pasaulio aukštosiose mokyklose. Nors tai ir skamba kaip klasikinio universiteto idealai, tačiau jie provokuojamai ateitiški, futuristiniai. „Galbūt šituo išsilavinimo keliu eidami mes ir pabaigtume savo išsilaisvinimo ciklą, kuris 1990 m. prasidėjo nuo valstybės ir didžiųjų struktūrų, bet taip iki žmogaus laisvės dar ir neatėjo?“ – mąsto profesorius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų10
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...