- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naikindamas iki šiol dvasininkams taikytą išimtį, kad jie atleidžiami nuo karo prievolės, Seimas nutarė, jog šią prievolę jie turės atlikti tik mobilizacijos atveju. Tuomet dvasininkai būtų skiriami į karo kapelionų pareigas.
Atitinkamas Karo prievolės įstatymo pataisas Seimas priėmė gruodžio viduryje, taisydamas dabar galiojančią normą, kurią Konstitucinis Teismas (KT) pripažino prieštaraujančia pagrindiniam šalies įstatymui.
„Pagal priimtas Karo prievolės įstatymo pataisas numatoma, kad dvasininkams bus atidedama tik privalomoji pradinė karo tarnyba, t. y. mobilizacijos atveju jie gali būti šaukiami atlikti karo prievolę, tokiu atveju jie būtų skiriami į karo kapelionų pareigas“, – BNS paaiškino Krašto apsaugos ministerijoje (KAM).
Ši norma galios juridinio asmens teises turinčių religinių bendruomenių ar bendrijų nariams, kurie pagal savo religinius kanonus, statutus ar kitas normas yra išrinkti ar paskirti atlikti pastoracinį darbą tose religinėse bendruomenėse ar bendrijose.
Anot KAM, mobilizacijos atveju karo prievolės atlikti pašaukti dvasininkai, kaip ir kiti karinio parengtumo anksčiau neįgiję asmenys, prieš paskiriant juos į tarnybą, būtų šaukiami į mokymus.
Mobilizacijos, neramumų atveju dvasininkai rūpintųsi sužeistais kariais, sakramento teikimu, bendrautų su vietos kunigais, atliktų kitas jiems pavestas pareigas.
Lietuvos vyskupų konferencija yra pritarusi minėtoms pataisoms.
Liepos 4 dieną KT paskelbė, kad tradicinių religinių bendruomenių dvasininkai nepagrįstai atleidžiami nuo karo arba alternatyvios krašto apsaugos tarnybos. Anot teismo, visi piliečiai, nepriklausomai nuo jų tikėjimo, priklausymo bažnyčiai, joje užimamos padėties, turi vienodą konstitucinę pareigą atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
KT nusprendė, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymo nuostata, kad nuo karo prievolės atleidžiami valstybės pripažintų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai.
Dėl dvasininkų tarnybos KT išaiškinimo paprašė Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs Jehovos liudytojo skundą dėl kariuomenės atsisakymo jį atleisti nuo karinės tarnybos.
Lietuva tradicinėmis bendruomenėmis ir bendrijomis pripažįsta lotynų apeigų katalikus, graikų apeigų katalikus, evangelikus liuteronus, evangelikus reformatus, ortodoksus (stačiatikius), sentikius, judėjus, musulmonų sunitus ir karaimus.
Lietuva nuo 2015 metų kasmet pašaukia po maždaug 3–3,8 tūkst. karo prievolininkų. Jie kariuomenės daliniuose tarnauja devynis mėnesius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos1
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...