Quantcast

Dovanų idėja lentynoje nepadėta

Kalėdų išvakarėse dovanų ieškojimo ir pirkimo karštinė tik dar labiau įsisiūbuoja. Kiekviena šeima turi savas dovanojimo tradicijas. Žinoma šalies aktorė ir visuomenės veikėja Nijolė Oželytė dienraščiui teigė šiais metais kitaip sumaniusi pasveikinti savo mylimus žmones.

Šeimyninės šilumos jausmas

Susisiekus su N.Oželyte ir paprašius pasidalinti mintimis apie kalėdines dovanas, aktorė nusijuokė ir prasitarė, kad ji labai netinkamas žmogus pokalbiui šia tema, nors pripažino, kad iki šių metų ji buvo, kaip visi.

"Nesu labai religinga, tačiau Kalėdos, tiksliau Kūčios, dar tada, kai buvo gyva mano mama, buvo ir liko šventa diena. Per Kūčias visi susirenka pas mane, dukros su žentais ir taip toliau. Gaminu dvylika patiekalų, kepame šližikus, dengiame stalą. Vakarieniaujame, o po to važiuojame pas vyriausią dukrą, kur po eglute visos dovanos guli. O paskui jau, kas anksčiau naktį atsikels, savo dovanas išpakuos, nuo viso to susidaro toks šeimyninės šilumos pojūtis", – pasakojo žinoma artistė.

Stebuklas – būti kartu

N.Oželytė teigė, kad tą dieną visada norėdavosi dovanų, kurios nustebintų artimuosius ir svarbiausia, kad jos būtų nekasdieniškos.

"Dažniausiai jau žinome savo artimųjų norus, kad ir kokie keisti kartais jie būna. Pamenu, mano anūkė jau buvo gana didelė, bet jai staiga prireikė kažkokio kalbančio žaisliuko. Kitaip tariant, kalėdinių dovanų norus kolekcionuodavau visus metus. Paskui man kažkas nutiko, nežinau, gal pasenau, bet pajutau, kad ta dovanų paieškų psichozė pradėjo slėgti. Kur kokią dovaną gauti? Ir iš to šviesaus džiaugsmo, kuris būdingas vaikams, kurie tiki Kalėdų seneliu ir laukia jo dovanų kaip stebuklo, o ne daikto, liko kažkoks "daikteliavimas". Visi žino, kad kažkas kažką nupirko ir viskas yra farsas. Ir šiemet mane apėmė toks jausmas, kad turiu savo baisiai gėdai pasakyti, šiais metais negalvoju apie kalėdines dovanas", – atviravo N.Oželytė.

Aktorė, garsėjanti šmaikščiu liežuviu, pabrėžė, jog labai tikisi, kad artimieji nepagalvos esą "mamutė pavirto Scrooge’u McDucku", todėl kažkokių malonių smulkmenų po eglute ji vis tik padės.

"Aš jas tikrai labai myliu. Myliu taip, kad galiu numirti dėl kiekvienos iš jų ir myliu savo žentus, bet man šitoks materialistinis žaidimas pradėjo labai nepatikti. Negalvojau, kad man taip nutiks, bet nutiko. Vis dėlto Kalėdos ir materializmas nedera. Tačiau kadangi šeimoje yra vienas vaikas, aišku, jam 15 metų, bet jis vis tiek vaikas, tai jo laukia staigmena. Žinau, kad jam didžiausia dovana – kelionė su mamute kur nors. Pernai po eglute vaikui padėjau kelionę ir šiemet kažką nuveiksime. Tai ir yra tikras malonumas, tikras stebuklas būnant kartu, bet tai nėra daiktas", – dėstė N.Oželytė.

Džiaugsmas slypi ne daiktuose

Aktorė neslėpė, kad ją pastaraisiais metais ėmė labai slėgti tas primygtinis kalėdinių dovanų brukimas jau nuo spalio pabaigos. Todėl N.Oželytė tikina, kad reikia tik gerai pagalvoti ir tikrai įmanoma atrasti kokią įdomią mintį, kaip su Kalėdomis pasveikinti artimuosius.

"Pavyzdžiui mes su mergaitėmis dar, kai jos būdavo mažos, prieš šventes eidavome į Operos ir baleto teatrą. Pamenu, su kokiu malonumu mes žiūrėdavome kokį baletą, o per pertraukas gerdavome karštą šokoladą, kuris beje, išliko lygiai toks pat, kaip anksčiau. Žinodama tokį dalyką, nupirkau bilietus į operą "Jėzus Kristus – superžvaigždė". Žinau, kad mano dukros tai įvertins. Bet aš netraktuoju tai kaip kalėdinės dovanos, būčiau tai padariusi ir be Kalėdų", – teigė N.Oželytė.

Aktorė pripažino, kad ne visos mamos tokios kaip ji, ir ne visi vaikai, tokie, kaip jos dukros, kuriems nelabai svarbios materialios dovanos. Priešingu atveju vietoj šventinio džiaugsmo dažniausiai atsiranda įtampa.

Vaikai užauga, gyvena kitur ir tie santykiai vis tiek blėsta, o mums svarbu juos išlaikyti.

"Nereikėtų sunaikinti švenčių džiaugsmo, galvojant ką kur pigiau nupirkti. Juk viskas yra mūsų rankose, mūsų galvose. Reikia tik pagalvoti, paleisti savo fantaziją, nors tai kartais ir nelengva. Kur kas paprasčiau nupirkti kvepalų už 150 eurų. Manau, kad toks požiūris yra žmogaus brandos reikalas. Juolab, kai vaikai užauga, gyvena kitur ir tie santykiai vis tiek blėsta, o mums svarbu juos išlaikyti, tada ir imame stengtis šventes švęsti neformaliai", – mano žinoma šalies moteris.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių