„DnB Nord“ bankas: biokuras veda į energetinę nepriklausomybę

Kol Vilnius sprendžia, pereiti prie biokuro ar likti "Gazprom" įkaitu, "DnB Nord" banko analitikai rekomenduoja kuo greičiau gręžtis į vietos išteklių – biokuro, biodujų, vėjo ir kitų alternatyvių atsinaujinančių šaltinių – panaudojimą.

Dujos brangina produkciją

Energetinės nepriklausomybės siekiančiai Lietuvai reikėtų kritiškai vertinti naujos atominės elektrinės ir suskystintų dujų importo terminalo statybų rentabilumą ir orientuotis į platesnį biokuro, biodujų, vėjo ir kitų vietos išteklių panaudojimą.

Lietuva taip pat turėtų didinti turimų elektros gamintojų pajėgumų našumą ir efektyvumą, teigiama "DnB Nord" banko analitikų parengtoje šalies energetikos sektoriaus apžvalgoje. Šią apžvalgą pristatė naujienų agentūra BNS.

"DnB Nord" banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio teigimu, krintantis Lietuvos konkurencingumas yra didžiausia grėsmė šaliai ilgalaikėje perspektyvoje, todėl valstybė turi itin kruopščiai analizuoti, kuria linkme nukreipti savo negausius finansinius išteklius.

"Energetikos sektorius šalies konkurencingumą veikia dvejopai – jo produkcijos brangimas didina daugumos lietuviškų gaminių kainas, o šiame sektoriuje vykdomi investiciniai projektai pritraukia nemažų biudžeto lėšų, todėl jie turi būti rentabilūs", – BNS cituojamame pranešime sakė R.Rudzkis.

Pasak jo, ilgalaikis naujos atominės elektrinės statybos projektas reikalauja numatyti elektros energijos ir gamtinių dujų paklausą bei pasiūlą aplinkiniuose regionuose, urano kainą ir kitas būsimos atominės elektrinės sąnaudas dešimtmečius į priekį.

p>Išeitis – natūralūs ištekliai

Šiuo metu energetikos srityje plėtojamos naujosios technologijos, Lietuvoje statomos modernios biokurą bei pramonines ir buitines atliekas naudojančios kogeneracinės elektrinės, numatoma plėsti vėjo jėgainių parką, todėl planuojamos atominės elektrinės produkcija gali nuo jos darbo pradžios tapti brangesnė nei importinė ar kitų šaltinių.

Be to, anot R.Rudzkio, dėl diegiamų energiją taupančių technologijų, mažėjančio gyventojų skaičiaus ir besikeičiančios ūkio struktūros, elektros suvartojimo augimas regione tikriausiai bus lėtesnis nei prognozuota ankstesniuose tyrimuose.

Analitiko manymu, Lietuvai reikėtų orientuotis į platesnį vietos išteklių – biokuro, biodujų, vėjo – panaudojimą, skatinti vietinę atitinkamos įrangos gamybą, sudaryti palankias sąlygas atsinaujinančius šaltinius naudojančių jėgainių statybai šalyje, padidinti Kruonio elektrinės galingumą.

Taip pat svarbu užsitikrinti ir alternatyvius, nuo Rusijos "Gazprom" nepriklausomus dujų tiekimo būdus.

"Dalkia" pasiryžusi investuoti

Šiuo metu Vilniaus valdžia laužo galvas ir svarsto du galimus variantus: uždaryti sostinėje esančias elektrines arba jas modernizuoti.

2016-aisiais įsigalios ES direktyva, pagal kurią Lietuva privalo bent tris kartus sumažinti į aplinką išmetamų kenksmingųjų medžiagų kiekį.

Vilnius turi dvi realias išeitis, kurios leistų įgyvendinti direktyvos reikalavimus. Viena jų – sostinės šilumos ūkį pritaikyti naudoti alternatyvius energijos šaltinius, mažiau taršų vietos biokurą. Antroji – investuoti į išmetamų dūmų valymo filtrus, kurie Vilniui atsieitų apie 1,2 mlrd. litų.

Savivaldybės pasamdyti konsultantai rekomenduoja, užuot investavus į daugiau nei 1,2 mlrd. litų atsieisiančius filtrus, verčiau remtis tarybos priimtu sprendimu: šilumos gamybai naudoti ne gamtines dujas ir mazutą, kaip daroma dabar, bet pereiti prie biokuro.

Į biokuro įrenginius reikėtų investuoti apie 700 mln. litų. Lėšų investicijoms pasiryžusi skirti dabar sostinės šilumos tinklus nuomos sutarties pagrindu valdanti prancūzų bendrovė "Dalkia". Tačiau yra sąlyga – sutartį prašoma pratęsti 20-iai metų.

Maskva laukia momento

Jei Vilniaus valdžia apsispręstų sutarties su "Dalkia" nepratęsti ir atsisakytų biokuro šilumai gaminti idėjos, Lietuvos sostinė, investavusi milijardą į dūmų valymo įrenginius, taptų galutinai priklausoma nuo vienintelės dujų tiekėjos – Rusijos bendrovės "Gazprom" ir jos diktuojamų kainų.

Perėjus prie biokuro, 310 mln. litų per metus, dabar iškeliaujančių į Rusiją už gamtines dujas, liktų Lietuvoje, mat ekologiškas kuras būtų perkamas iš vietos bendrovių.

Iš Vilniaus išėjus prancūzų kapitalo bendrovei "Dalkia" didėtų tikimybė, kad Vilniaus šilumos ūkiui nutiks tas pats, kas Kaunui, kur jau įsitvirtino "Gazprom". Maskva net nemėgina slėpti savo interesų Baltijos valstybėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių