- Valdonė Rudenkienė, Loreta Mačiulienė, Marija Gabrienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viešojo transporto vizijos didžiuosiuose miestuose skiriasi – Vilnius atsisako metro transporto idėjos, Klaipėda, priešingai, planuoja vertinti tramvajų ir elektrobusų galimybes, o Kauno atstovai sako, kad jų mieste viešojo transporto sistema patogi gyventojams ir tobulinti reikia nedaug.
Vilniaus miesto viešojo transporto vizija – kol kas be metro ir tramvajų, bet su atsinaujinusiu autobusų ir troleibusų parku.
„Rengiamas bendrasis Vilniaus planas. Koncepcijoje numatyta, kad bus paliktos jungtys greitajam transportui. Šiandien nebūtų galima įvardinti, ar tai bus metro, ar tramvajus, bet technologijos tobulėja ir gali atsirasti galbūt bepiločiai autobusai ir t. t.“, – nurodo Vilniaus miesto vicemeras Linas Kvedaravičius.
Anot jo, miestui paliekama galimybė iki 2050 m. turėti tokio transporto viziją: „O šiuo metu numatoma autobusų plėtra. Tikimės, kad, tobulėjant elektroninių autobusų technologijoms, bus galima svarstyti ir apie elektrinių autobusų atsiradimą Vilniaus mieste, bet tam reikia sudaryti sąlygas – plėsti A juostas, kad transportas taptų greitesnis patogesnis keleiviams.“
Artimiausiu metu Vilnius planuoja įsigyti 40 naujų troleibusų bei 150 autobusų. Tam bus panaudota daugiau nei 15 mln. Europos Sąjungos lėšų, dar 40,5 mln. bus skirta iš miesto biudžeto.
Skirtingai nei Vilniuje, Klaipėdos miesto savivaldybė planuoja atlikti elektrinio transporto – tramvajų ir elektrobusų – galimybių studiją.
„Paprastai tokių studijų parengimas trunka nuo šešių iki devynių mėnesių. Įvertinus jos detalumo procedūras, galvojame, kad kitais metais greičiausiai rezultatai jau tikrai turėtų būti. Iš esmės jau būtų galima pradėti paruošiamuosius darbus būtent to elektrinio transporto atsiradimui, nes, kaip ten bebūtų, kaip ten toli atrodytų tie 2030 m., bet kol kas Europos Sąjungos sprendiniai yra tokie, kad nuo 2030 metų į centrinę miesto dalį įvažiuojančios transporto priemonės turi nenaudoti iškastinio kuro“, – atkreipia dėmesį VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Gintaras Neniškis.
Tuo metu Kauno savivaldybės atstovai sako, kad jų viešojo transporto sistema yra patogi ir tobulintina reikia nedaug, atsižvelgiant į konkrečius gyventojų poreikius, nors neatmeta galimybės ateityje įvertinti ir naujų elektrinių transporto priemonių naudojimo mieste galimybes.
„Transporto sistema buvo gana stipriai per pastaruosius metus pertvarkyta integruojant maršrutinių taksi tinklą į bendrą autobusų tinklą. Taip pagerintos artimo priemiesčio susisiekimo galimybės, atsirado galimybė su tuo pačiu elektroniniu bilietus važiuoti autobusais ir maršrutiniais taksi, jungti keliones. Kalbant apie ateities planus, Kaunas planuoja atnaujinti viešojo transporto parką, visų pirma „Škoda“ troleibusus“, – nurodo Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.
Jis priduria, kad priimtas sprendimas artimiausioje ateityje išlaikyti troleibusus, nes tai bus panaudota elektrobusų įkrovimui. Taip pat ketinama atnaujinti autobusų parką.
Bendra Europos Sąjungos strategija, kitaip dar vadinama „Baltąja knyga“, numato iki 2030 m. pasiekti, kad didžiųjų miestų centruose važinėtų tik ekologiškas transportas ir anglies dvideginis iš esmės nebūtų išmetamas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas2
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.7
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...