Didžiausiu Europos ledynu – ir per pūgą, ir per lietų

Užburianti, atšiauri ir vis dėlto nepaprasto grožio Islandija. Nors mitinių būtybių trolių čia lietuviai nesutiko, tačiau po įspūdingos kelionės didžiausiu Europos ledynu Vatnajokudliu Islandiją jie pavadino pasakų šalimi.

Žmogaus neliesta stichija

"Nesutikome antgamtinių būtybių. Apskritai beveik jokios gyvybės nesutikome. Tik kelionės pradžioje matėme išvykstančius gidus su keleiviais, o pakeliui pastebėjome kelis paukščius", – vasarą Islandijoje lankęsis 12 žmonių grupės vadovas Algimantas Kuras seniai svajojo pamatyti 8400 kv. km ploto ledyną Vatnajokudlį, kuriame tiek užšalusio vandens, kiek visuose kituose Europos ledynuose kartu sudėjus.

"Laukinė gamta – pasakiška, – apibūdino A.Kuras. – Užburianti, atšiauri, nepriklausoma nuo žmogaus. Galingi vėjai, pūgos ir staiga nušvitusi saulė, šiluma. Žmogus negali paveikti stichijos. Jei Islandijoje pučia vėjas – tai pučia stipriai, jei sninga – drebia kaip reikiant, jei šviečia saulė – būna labai šilta."

Didžiąją keliautojų komandos dalį sudarė jau patyrę Vilniaus universiteto žygeivių klubo (VUŽK) nariai, kurių viena įspūdingiausių ekspedicijų buvo Grenlandijos ledynu, kelionė Špicbergene, Sajanuose, kur ekstremalai pateko į laviną, o užšalusiu Baikalu pernai vienas peršliuožė Justas Gadeikis.

Tiesa, šį kartą buvo ir keli mažiau patyrę žmonės: iš viso keliavo keturios moterys ir aštuoni vyrai.

"Aplinka keliaujant po Islandiją nebuvo tokia kamerinė, kad klausytume tos pačios muzikos, – šyptelėjo A.Kuras. – Špicbergene kompanija buvo mažesnė, klausėmės M.K.Čiurlionio, o Sajanuose – A.Vivaldi muzikos."

Ledo urvai ir pūgos

Keflaviko oro uoste lietuvius pasitiko iš anksto pasamdyti vairuotojai su mikroautobusu ir keliautojus nuvežė iki ledyno. Kiekvienas vežėsi daugiau nei 30 kg mantos.

"Kelis kilometrus ėjome per akmenis su kuprinėmis, slidėmis ant pečių", – pasakojo A.Kuras. Trys vyrai buvo pasiėmę jėgos aitvarus, kuriais pasimėgavo ant sniego.

"Buvo išties daug sniego, patekome į pūgas, bet ir šlapome lietuje, atlaikėme stiprų vėją. Dėl nepalankaus klimato trumpinome maršrutą, todėl neišvydome visko, ką buvome suplanavę", – sakė keliautojų grupės vadovas.

Vienas pirmųjų objektų – įspūdingas urvas Breidamerjokulio ledyne (apie 8 proc. Islandijos teritorijos užimantis Ežero ledynas Vatnajokudlis sudarytas iš mažesnių ledynų).

"Kai saulė šviečia pro ledą, urvo sienos švyti žalsvais, melsvais ir kitokiais atspalviais. Atrodo, esi nepaprasto grožio smaragdų pasaulyje", – prisiminė A.Kuras. Jis paaiškino, kad ledo urvai susidaro, kai iš po ledyno išteka tirpstančios upės.

Pirmajame aplankytame ledo urve lietuviai rado gidų paliktą guminę valtį, skirtą persikelti upe į kitą krantą.

"Pasinaudojome, – prisipažino Algimantas, kurį sužavėjo ne tik urvai, bet ir besikeičiančios gamtos grožis. – Nesibaigiantys sniego plotai, pusantros paros siaučianti pūga ir mažas mėlynas lopinėlis danguje, šnabždantis, kad netrukus dangus bus skaisčiai mėlynas."

Ant didžiausios viršukalnės

Nors oras keliautojų nelepino, žemiausia temperatūra siekė tik 18 laipsnių šalčio.

"Smarkiai lijo, po poros valandų vanduo ėmė ledėti, mūsų drabužiai nesilankstė, atrodėme tarsi lediniai pasakų herojai, – nusijuokė A.Kuras. – Turėjau kelioninį rankšluostį, kuris antrą dieną sušlapo, o išdžiovinti jį ir išlankstyti galėjau tik kelionės pabaigoje."

Pėsčiomis, slidėmis, ledynu lietuviai nukeliavo apie 120 km. Keli keliautojai slidėmis užkopė į techniškai nesudėtingą įveikti, bet aukščiausią Islandijos viršūnę – 2100 m dydžio ugnikalnį Kvanadalsnukurą.

Deja, dėl prasto oro nepavyko aplankyti Esjufjoll kalno bei Grimsviotno kraterio. Šis apie 1700 m aukščio ugnikalnis dar veikiantis: Islandijos turizmo informacijos centre keliautojai matė filmą apie jo išsiveržimus. Ypač stiprus, turėjęs įtakos ledyno tirpimui, įvyko 1996 m., o prieš trejus metus, dūmams pakilus į 20 km aukštį ir pasklidus pelenams,  buvo atšaukti skrydžiai ne tik Islandijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje, iš dalies – Vokietijoje, Norvegijoje, Danijoje.

"Nuostabu slidėmis čiuožti ledynu, kuris padengtas sniegu ir panašus į sniego blyną – lygumoje matyti tik kylančios viršūnės", – džiaugėsi A.Kuras. Puikiu oru lietuviai matė net Atlanto vandenyną.

Iš palapinės išplaukė batai

Vėjui pučiant 20 m/sek. greičiu, keliautojai iš ledo blokų rentė sienas, kurios apsaugojo palapines. Vis dėlto jas reikėdavo atkasti nuo sniego. Algimantas su Justu iškasė urvą, kuriame jaukiai galėjo bendrauti, iš termoso gerti arbatą šeši žmonės.

Patyrusiems keliautojams ši kelionė nebuvo ekstremali, nors viena dalyvė gavo adrenalino dozę, kai įlūžo į antledį – į ant ledyno užšalusį vandenį.

"Susitvarkėme labai greitai, ji pasikeitė drabužius ir nesusirgo", – nuramino A.Kuras ir prisiminė dar vieną nuotykį, kai jie dviem paroms apsistojo prie upės vagos.

Pirmą naktį pasnigo, dieną švietė saulė, o antrosios nakties paryčiais lauke miegojęs vienas keliautojas suriko: "Chebra, staigiai lįskite iš palapinių, semia vanduo!"

Kai keliautojai iššoko iš savo palapinių, pirmoji jau buvo apsemta, ir iš prieangio išplaukė batai.

"Vandens lygis netikėtai pakilo paryčiui, nors įprastai kalnuose ir persikeliant per brastas kelionės planuojamos būtent tokiu metu, nes tada vanduo nusekęs", – aiškino A.Kuras.

Populiariausi – burokėliai

Ledyne keliautojai paminėjo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, ta proga iškėlė valstybinę vėliavą ir nusifotografavo. Ar vyko puota?

"Ne", – nusijuokė A.Kuras. Jis sakė, kad Lietuvai svarbią datą minėjo širdyse.

Kruopščiai kelionei rengęsi žygeiviai pasiėmė ypač daug džiovintų daržovių: kilogramas morkų sudžiūva iki 110 gramų, o verdant kelionės metu jos išbrinkdavo apie 10 kartų.

"Šį kartą turėjome 3 kg džiovintų burokų – ši džiovinta masė prilygo 30 kg, – aiškino kelionės vadovas ir nusijuokė: – Į burokėlius kol kas vis dar negaliu pažiūrėti, nes juos valgėme su grikių koše, makaronais, ryžiais. Todėl šią kelionę galima pavadinti ir burokiniu žygiu."

Vienam – apie 2000 litų

Keliautojai į Islandiją vežėsi savo įrangą, drabužius, slides, jėgos aitvarus.

Lėktuvo bilietas nuo Vilniaus iki Keflaviko kainavo apie 900 litų. Apie 115 litų kainavo nakvynė Reikjavike nakvynės namuose, 500 litų už bagažo gabenimą rogėmis pasidalijo visi dalyviai.

Apie 230 litų žmogui kainavo transportas pirmyn iki ledyno ir 230 litų – atgal.

Maistui, kurį vežėsi iš namų, kiekvienas išleido apie 200 litų.

Dviejų savaičių kelionė vienam žmogui kainavo apie 2000 litų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mukas

Mukas portretas
psgarba ir daugiau sviesiu rasiniu

Levas

Levas portretas
baltai pavydziu, nuostabi keliones, super vaizdas
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių