Dėl iš Ukrainos atvykusių vaikų – pokyčiai šalies darželiuose: bus chaosas?

Vilniuje esantį privatų darželį lanko šeši vaikai iš Ukrainos. Anot direktorės, vaikai atėjo per lietuvių šeimas, kurios į namus priėmė ukrainiečius.

„Tai situacija, kur turime čia ir dabar spręsti. Kaip auklėtojoms sakau: dabar susiimame, nepavargstame. Mes nežinome, kiek laiko vaikučiai bus pas mus“, – sako darželio „Augueko dūzginėlis“ vadovė Ingrida Lauciuvienė.

Mažieji ukrainiečiai į grupes išskirstyti po kelis, kad jaustųsi saugiau.

„Mes priėmėme ir šeimininkėlę iš Ukrainos, kad ji galėtų vaikams bent kiek suteikti saugumo, jog kažkas kalba jų kalba“, – apie kuriamą saugesnę aplinką kalba I.Lauciuvienė.

Lietuvos darželius lanko jau daugiau kaip 2 tūkst. mažųjų karo pabėgėlių. Ar vietų galėtų atsirasti daugiau?

„Šiandien yra daugiau nei 6 tūkst. vaikų, kuriems reikia adaptuotis, integruotis ir eiti į darželius“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

Ministerijos ieško būdų ir siūlo vietoj penkiolikos mažųjų ir 20 vyresnių vaikų grupėse jų grupes padidinti.

„Iš principo pritarčiau. Didinamas vaikų skaičius yra proto ribose, t.y. dviem, trimis vaikučiais daugiau“, –  pritaria lopšelio darželio „Ąžuolas“ direktorė Jolanta Tučienė.

Kol kas šiame darželyje ukrainiečių vaikų nėra, tačiau juos priimti pasiruošta.

„Dar turime laisvų vietų tam tikro amžiaus grupėse. Jei atsirastų, mes priimti galėtume iki dešimt“, –  apie galimą priimamų vaikų skaičių sako J.Tučienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Dabar Vilniuje normos ir taip didesnės trimis vaikais kiekvienoje grupėje, iki aštuoniolikos mažųjų ir 23 didesniųjų grupėje. Pokyčiai lauktų ir kitų miestų darželių.

„Tai nėra higienos normos patikslinimas visam laikui. Tai konkrečiam terminui ir jis nuo situacijos gali keistis“, – ramina A.Bilotienė-Motiejūnienė.

„Šiuo metu grupės apkrautos 70–80 proc., tad, mūsų nuomone, variantas, kad galėtų būti skirta po keletą vietų ukrainiečiams, realus“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Padidinus vaikų skaičių grupėse per visą Lietuvą, papildomų naujų vietų atsirastų apie 15 tūkst.

„Toks sprendimas seniai paruoštas, tik jis, deja, gulėjo stalčiuose“, – komentuoja Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnienė.

Kalbama ir diskutuojama tik dėl ukrainiečių vaikų.

Pokyčius kartu inicijuoja ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

„Tai yra laikinas sprendimas būtent šiai situacijai spręsti dėl padidėjusio vaikų skaičiaus iš Ukrainos. Šios vietos skirtos ukrainiečių vaikams“, – apie laikiną sprendimą sako ŠMSM kancleris Julius Lukošius.

Nors kai kuriuose darželiuose ir taip braška siūlės, šeimos lieka už brūkšnio ir tenka ieškoti privačių darželių, lietuviai į naujas papildomas vietas pretenduoti negalės.

„Kalbama ir diskutuojama tik dėl ukrainiečių vaikų“, – pabrėžia A.Dulkys.

„Švietimo bendruomenė šiam siūlymui nepritarė“, – kitą medalio pusę atskleidė Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.

Profsąjungos pabrėžia, kad nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams padėti būtina, bet ne taip, kaip siūlo ministerijos.

„Darželių trūkumas tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje buvo nuolatos. Kodėl tų problemų nesprendėme savo vaikams? Dabar staiga auklėtojų ir kitų vaikų sąskaita norime išspręsti šią problemą“, – piktinasi A.Navickas.

Anot profsąjungų, padidinus grupėse esančių vaikų skaičių, naudos bus mažai. Mažyliai sulauks nepakankamai dėmesio, pedagogams teks didesnis krūvis.

Dabar staiga auklėtojų ir kitų vaikų sąskaita norime išspręsti šią problemą.

„Ukrainiečių vaikams reikės globos, priėjimo. Perpildytoje grupėje būtų chaosas. Nei lietuvis vaikas nesijaustų saugiai ir užtikrintai, nei ukrainietis, kuriam reikėtų daugiau dėmesio. Mažesnės grupelės būtų daug saugesnės, kokybiškesnės“, – savo nuomonę išsako LŠDPS Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė Jurgita Kiškienė.

„Klausimą reikia spręsti iš esmės – steigti naujas grupes, kurti naujus darželius“, – apie sprendimus kalba Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas A.Navickas.

J.Kiškienė mini ir kalbos barjerą: „Nors vaikai dažnai yra lankstūs priimti kalbas, bet būtų papildomas iššūkis ir stresas.“

Vilniaus valdžia sako, kad problemų nėra.

„Mes priimame ir darbuotojų ukrainiečių, kurie turi pedagoginį išsilavinimą“, – sako Vilniaus vicemerė E.Tamošiūnaitė.

Darželiams už priimtus ukrainiečių vaikus bus skiriama papildomų lėšų.

„Vienam mokiniui skiriama apie 100 eurų“, – apie finansinį palengvinimą užsimena ŠMSM kancleris J.Lukošius.

Anot ministerijos, toks sprendimas reikalingas, kad mažųjų ukrainiečių tėvai turėtų visas galimybes dirbti.