- Rugilė Augustaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu nuo karo Ukrainoje bėgančių vaikų skaičius Lietuvoje viršija 21 tūkst. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės Alinos Žilinaitės teigimu, didžioji dalis jų atvyko su tėvais ar artimaisiais, tad, anot jos, vaikų, kuriems nustatyta globa lietuvių šeimose, šiuo metu yra vos 15.
„Džiugu, kad absoliuti dauguma šių vaikų į Lietuvą atvyko su savo tėvais, daugiausia mamomis. Tad tikrai ne visiems šiems vaikams reikia vaiko teisių gynėjų pagalbos“, – Eltai teigė A. Žilinaitė.
Anot Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės, į Lietuvą vaikų be savo tėvų atvyko kiek daugiau nei 1300. Visgi, pažymi ji, didžioji dalis jų liko su kitais šeimos nariais ar artimaisiais.
„Svarbu suprasti, kad ne visiems vaikams, kurie atvyksta į šalį be savo tėvų, reikia globėjų Lietuvoje. Dalis vaikų atvyksta ne su tėvais, o su savo šeimos nariais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis. Šie vaikai ir toliau lieka su jiems artimais žmonėmis. Tokių vaikų yra daugiau nei 1100“, – atkreipė dėmesį A. Žilinaitė.
Dalis vaikų atvyksta ne su tėvais, o su savo šeimos nariais ar kitais emociniais ryšiais susijusiais asmenimis. Šie vaikai ir toliau lieka su jiems artimais žmonėmis. Tokių vaikų yra daugiau nei 1100.
Jos teigimu, kita dalis vaikų yra globos įstaigose gyvenę vaikai ar kiti grupėmis atvykę vaikai, pavyzdžiui, sportininkų grupės. Tad, pasak A. Žilinskaitės, šie vaikai nėra atskiriami.
„Šie vaikai yra įpratę prie savo bendruomenės, vieni kitus palaiko. Tad siekiant išlaikyti aplinką maksimaliai artimą, prie kurios jie yra įpratę, vaikai nėra atskiriami ir lieka visi kartu. Tokių vaikų yra per 200“, – sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
Be to, pasak A. Žilinaitės, taip pat yra grupė vaikų, kurie turėjo ar vis dar turi šeimas Ukrainoje, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių į Lietuvą atvyko be savo šeimos ir neturi čia nei vieno artimo žmogaus, kuris galėtų jais pasirūpinti.
„Būtent šiems vaikams gali reikėti laikinų globėjų, gal kelioms savaitėms, gal mėnesiams“, – teigė ji, kartu pridurdama, kad vaikų, kuriems nustatyta globa lietuvių šeimose, šiuo metu yra 15.
Kita vertus, A. Žilinaitė akcentuoja, kad, karo pradžioje paskelbus, jog nuo karo bėgantiems vaikams gali reikėti globėjų Lietuvoje, tokį norą per kelias savaites pareiškė daugiau nei 900 lietuvių.
„Esame jiems labai dėkingi už susitelkimą ir norą padėti. Sulaukus tokio didelio skaičiaus padėti norinčių žmonių, globėjų registracija buvo sustabdyta ir būtų atnaujinta tik esant poreikiui. Labai svarbu suprasti, kad tikrai ne kiekvienam iš Ukrainos atvykusiam vaikui reikia globos. Tokių vaikų yra vienetai. Ir tai labai gera žinia, suteikianti vilties, kad vaikai turi galimybę augti su savo artimaisiais, o mūsų tautiečių pagalbos prireikia tik kritiniais atvejais“, – kalbėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
ELTA primena, kad nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko kone 54 tūkst. karo pabėgėlių. Beveik 40 proc. jų sudaro vaikai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų3
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas5
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?7
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...