Šaršalą sukėlęs LRT laidos klausimas atsidūrė ir teisėsaugos akiratyje

  • Teksto dydis:

Sausio viduryje LRT televizijos laidoje „Lietuva kalba“ buvo užduotas diskusijas sukėlęs klausimas „Ar reikėtų neskiepytų suaugusių gyvenimą paversti „pragaru“ uždraudžiant viską – įskaitant lankymąsi maisto prekių parduotuvėse?“. Aiškėja, kad teisėsauga dėl šios laidos pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nesantaikos kurstymo.

„Vakar, vasario trečiąją, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (VPK) informavo, kad policija, gavusi ir įvertinusi mano pareiškimą, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nesantaikos kurstymo LRT laidoje „Lietuva kalba“, kurią veda Rasa Tapinienė“, – penktadienį feisbuke paskelbė Seimo narys Petras Gražulis.

P. Gražulis citavo baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalį: „tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.

„Kreipiausi reaguodamas į milžinišką rezonansą ir nemažos dalies piliečių pasipiktinimą sukėlusį LRT laidos „Lietuva kalba“ metu žiūrovų balsavimui suformuluotą klausimą „Ar reikėtų nesiskiepijusių žmonių gyvenimą paversti „pragaru“ neleidžiant jiems net nusipirkti maisto parduotuvėje?“ – rašė politikas. Jis sausio 25-ąją feisbuke skelbė, kad „dėl LRT ir Ingridos Šimonytės komandos vykdomo visuomenės kiršinimo ir nesantaikos prieš nenorinčius skiepytis kurstymo kreipėsi į Prokuratūrą, Žurnalistų etikos inspektorių, LRT tarybą ir Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.“

Mes patvirtiname faktą, kad priėmėme Petro Gražulio pareiškimą ir pradėjome ikiteisminį tyrimą.

Vilniaus apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja patvirtino, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesantaikos kurstymo.

„Mes patvirtiname faktą, kad priėmėme Petro Gražulio pareiškimą ir pradėjome ikiteisminį tyrimą. Daugiau detalių, nesuderinus su prokuroru, negalime pateikti“, – sakė policijos atstovė.

LRT atstovė ryšiams su visuomene Miglė Savickaitė portalui kauno.diena.lt teigė, kad LRT kol kas neturi žinių dėl pradėto ikiteisminio tyrimo dėl laidos „Lietuva kalba“.

LRT poziciją dėl laidoje „Lietuva kalba“ užduoto klausimo išsakė kitą dieną po laidos pasirodymo, sausio 20 dieną.

Anot jų, klausimas buvo skirtas šios laidos tikslinei grupei – moksleivių tėvams iš visos Lietuvos. Laidoje klausimai užduodami siekiant fiksuoti visuomenės ar jos grupių nuotaikas.

„Suprantame, kad dabartiniame jautriame kontekste aštriai suformuluoti klausimai labiau nei paprastai iššaukia audringas visuomenės reakcijas ir, kai nėra būtina, galima vengti klausimų, įaudrinančių visuomenę, tačiau norime atkreipti visų dėmesį, kad aštrūs klausimai žurnalistikoje yra būtini“, – sakė LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas.

Anot LRT atstovų, „Lietuva kalba“ laidos redaktoriai pasirinko pasinaudoti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymu, kuris Prancūzijoje susilaukė tokios ir net aršesnės reakcijos, kai kalbėdamas apie skiepų priešininkus jis pavartojo žodį „emmerder“. Veiksmažodis, kilęs iš žodžio „merde“ (mėšlas), prancūzų kalboje yra laikomas vulgariu žargonizmu.

Laidos metu paaiškėjo, kad kas antras tikslinėje grupėje dalyvavęs mokinio tėvas ar mama pritarė Prancūzijos politinio lyderio idėjoms neskiepytiems asmenims uždrausti visą viešą gyvenimą, net ir apsilankymus maisto prekių parduotuvėse.

Kaip teigia LRT, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad ir aštrių frazių naudojimas pats savaime nėra lemiamas vertinant įžeidžiančią nuomonės raišką, nes gali tarnauti stilistiniams tikslams. Teismo manymu, stilius yra komunikacijos dalis kaip išraiškos forma ir yra apsaugotas kartu su išraiškos turiniu.

„Šiuo atveju aštrus palyginimas tik padeda perteikti vaizdingai situaciją, su kuria visuomenė susidūrė pandemijos metu. Klausimas tikslinei grupei leido atskleisti dalies visuomenės nuotaikas, todėl buvo tinkamas. Žurnalistika neturi kelti sau tikslo patikti visiems, ji turi siekti kuo tiksliau atspindėti valstybės ir visuomenės gyvenimą“, – teigė laidos „Lietuva kalba“ prodiuseris Laurynas Šeškus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kurmis

Kurmis  portretas
Visa šita televizine šutvė, eilini kartą issivartys. Gėda už tokią mūsų valdančiųjų Lietuva!

Algirdas

Algirdas portretas
Koks skirtumas, ar tu vakseris, ar anti, šitie subingalviai, pasivadine valdžia, visus išdūrė. Jie nekenčia mūsų visų, ir pjudo mus kaip šunis, taip jiems valdyti lengviau. Neskaitant, liandsbergio, užpakalinės dalies laižytoju, vadinamus konservus, kurie už didesnį kaulą ir pjudo mus. Žmonės, galvokite, juk galva duota ne tam, kad į pilvą neprilytu!

Visi vakseriai dalbajobai

Visi vakseriai dalbajobai portretas
Nusimaukit kelnės vakseriai ir atsipalaiduokit pasilenkė prieš lansbergius ir tokius kaip dulkys
VISI KOMENTARAI 41
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių