Parlamentarai taip pat nori paprašyti Konstitucinio Teismo ištirti, ar Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams valdžių padalijimo, teisėjo ir teismų nepriklausomumo, teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams, Teismų įstatymo nuostatoms.

Kreipimosi projekte pažymima, kad Seimui kyla abejonių dėl šių teisės aktų atitikties Konstitucijai ir Teismų įstatymui.

Kreipimosi į KT iniciatoriai mano, kad  prezidento dekretu teikiant Seimui atleisti AT Civilinių bylų skyriaus pirmininkę iš pareigų, dar nepaskyrus jos į kitas pareigas  nesilaikyta Teismų įstatymo nustatytų reikalavimų ir kartu pažeista Konstitucijos nuostata, pagal kurią prezidentas gali teikti Seimui atleisti teisėjus tik įstatymo numatytais atvejais. Parlamentarai taip pat mano, kad nesilaikyta  Konstitucijos nuostatos,  įpareigojančios  visus subjektus, kurie turi įgaliojimus spręsti teisėjų atleidimo iš pareigų klausimus, laikytis Teismų įstatyme nustatytos teisėjų atleidimo iš pareigų tvarkos, taip pat Konstitucijos nuostatos,  pagal kurį teisėjas atleidžiamas iš pareigų tik jau paskyrus jį į kitas pareigas.

„Sudarius prielaidas atleisti AT teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų nesant Konstitucijoje ar Teismų įstatyme nustatyto pagrindo, pažeistas konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas;  nepaisyta vieno esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinio tikrumo ir aiškumo imperatyvo, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, jame negali būti dviprasmybių, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna“, – sakoma kreipimesi.

Taip pat manoma, kad  nesilaikyta konstitucinio atsakingo valdymo principo, suponuojančio, be kita ko, tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus.

„Atsižvelgiant į tai, kad pateikti Seimui Seimo nutarimo dėl skyrimo į AT pirmininko pareigas ir Seimo nutarimo dėl atleidimo iš AT Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų projektus yra Respublikos Prezidento prerogatyva, svarstant Respublikos Prezidento pateiktą Seimo nutarimo projektą Seime ar jo struktūriniuose padaliniuose jis negalėjo būti iš esmės pakeistas, be kita ko, taip, kad jame numatyti Seimui teikti priimti sprendimai būtų išskaidyti į du atskirus projektus, nes toks pakeitimas būtų reiškęs Respublikos Prezidento įgaliojimų perėmimą“,- sakoma kreipimosi į KT  projekte.

Seimo narių slapto balsavimo rezultatai lėmė tai, kad Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu AT teisėja S. Rudėnaitė atleista iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų, nepaskyrus jos AT pirmininke.

„Pažymėtina, kad pagal Konstituciją Seimo valia priimant sprendimus negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams balsuojant Seimo posėdyje ir priimant atitinkamą teisės aktą“, – mano parlamentarų grupė, siūlanti kreiptis į KT.

Jų nuomone, dėl prezidento dekrete išdėstyto teikimo Seimui teisinio ydingumo susiklostė tokia situacija, kad slaptu balsavimu priimtu Seimo nutarimu AT Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė S. Rudėnaitė atleista iš pareigų, nepasibaigus jos paskyrimo į šias pareigas terminui ir nesant jokio kito Konstitucijoje ar Teismų įstatyme numatyto AT skyriaus pirmininko atleidimo iš pareigų pagrindo.

Tarp kreipimosi į KT iniciatorių yra Seimo nariai „valstiečiai“ Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Dainius Gaižauskas, Valius Ąžuolas, Jonas Jarutis, Asta Kubilienė,  Arūnas Gumuliauskas.