Dėl rinkimų sistemos pokyčių sunerimę mokslininkai kreipėsi į Seimo narius

Kreipimesi į Seimo narius raginama kuo skubiau priimti Konstitucijos pataisas, užtikrinančias galimybę rinkti savivaldybės merus tiesioginiuose savivaldos rinkimuose ir nedelsiant pradėti svarstyti teisės aktus, kurie apibrėžtų savivaldybės institucijų kompetencijas.

Kreipimąsi pasirašė prof. Egidijus Aleksandravičius, prof. Antanas Kulakauskas, prof.dr. Ignas Vėgėlė, doc.dr. Vincentas Vobolevičius, dr. Vygantas Malinauskas, doc. dr. Darius Kuolys.

Kreipimesi taip pat raginama visus dabar rengiamus teisės aktus, skirtus rinkimams Lietuvoje reguliuoti (siūlomą Rinkimų kodeksą), priimti tik išsamiai išdiskutavus su visuomene, aptarus su suinteresuotomis pusėmis, teisės ir kitų sričių ekspertais, taip užtikrinant skaidrumą bei atitiktį Konstitucijai bei įstatymams. Mokslininkai kviečia  atsisakyti Seime siūlomų ketinimų rinkimų komitetus iš esmės prilyginti politinėms partijoms.

Kaip pažymi kreipimosi iniciatoriai, pandemijos ir karo Ukrainoje informacijai užgožus viešąją erdvę, Seime be gilesnių diskusijų su visuomene planuojama visos rinkimų bei politinės sistemos pertvarka. Jų nuomone, tai kelia grėsmes demokratiniams procesams, Konstitucijoje garantuojamoms žmogaus teisėms ir laisvėms.

Vienas iš kreipimosi autorių, prof. dr.I.Vėgėlė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu be jokių platesnių diskusijų Seime yra svarstomas Rinkimų kodeksas, kuriuo siūloma kodifikuoti visus rinkimų įstatymus, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymą bei Politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymą. Jis pažymi, kad  šie projektai ir parengtas Politinių organizacijų įstatymo, kuriuo siūloma rinkimų komitetus iš esmės prilyginti politinėms partijoms, projektas keičia visą politinę sistemą, taip pat rinkimus, ypač savivaldoje.

Pasak doc.dr. D. Kuolio,  jau ir dabar nepakankamai atstovaujama rinkėjams – tik vienintelis prezidentas renkamas tiesiogiai, neprivalo būti politinės organizacijos nariu: „galbūt todėl piliečiai į jį kreipiasi pačiais įvairiausiais klausimais, net ir tokiais, kuriuos turėtų spręsti, bet nesprendžia seniūnai“.

Kitas kreipimosi autorius, prof. A.Kulakauskas teigiamai vertina Lenkijos savivaldos reformą, dėl kurios sėkmės sutaria tiek valdančioji, tiek opozicinės partijos, o piliečiai jaučiasi galį spręsti savo kasdienius reikalus patys, per savo išrinktus atstovus.

„Kodėl žmonės ima rūpintis įvairiomis savo, savo bendruomenės iniciatyvomis, poreikiais be jokios vilties, kad politinis elitas juos supras ar juo labiau spręs jų problemas? Mūsų centrinis biurokratinis aparatas yra šiandien persunktas galios miražais, diktavimu nuo viršaus net tada, kai Konstitucija turėtų to neleisti“,- sako prof. E. Aleksandravičius.

ELTA primena, kad  ketvirtadienį Seime planuojamas antras – lemiamas balsavimas dėl Konstitucijos pataisos, kuri įteisins tiesioginius merų rinkimus.

Kovo 10 d.  Seimas nutarė  svarstyti rinkimų organizavimą ir tvarką reglamentuojatį dokumentą – Rinkimų kodeksą. Šis  dokumentas sulaukė Seimo pritarimo po pateikimo. Toliau jos svarstymas vyksta Seimo komitetuose, o į plenarinę salę jis turėtų sugrįžti gegužės mėnesį.

Darbo grupės parengtas Rinkimų kodeksas – tai konstitucinis įstatymas, į kurį siūloma sujungti šiuo metu galiojančius Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos bei Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymus. Įsigaliojus Rinkimų kodeksui, šie įstatymai netektų galios.