Nupirko lūženas

Šio sklypo detalusis planas buvo pradėtas ruošti dar prieš trejus metus.

Savivaldybė išdavė statytojams planavimo dokumentus.

Tačiau detaliojo plano svarstymo epopėja finišavo praėjusį ketvirtadienį. Skubos tvarka tarybos darbotvarkė buvo papildyta naujais klausimais.

"2015 m. buvo patvirtinta plano koncepcija, kuri numatė tam tikrus sprendinius, kaip sklypo užstatymo tankumas. Detalųjį planą patikrino visos valstybinės institucijos, kurios jam pritarė", – tikino statytojų interesams atstovaujantis teisininkas Evaldas Klimas, advokatų kontoros "Valiūnas ir partneriai Ellex" asocijuotas partneris.

Naujus poilsio namus kurorte nori statyti įmonė "Gaumista". Užsakovų projektuotojai parengė viziją, kaip turėtų atgimti sovietinių nomenklatūrininkų poilsinė. Detaliojo plano koncepciją patvirtino Architektų sąjunga Vilniuje. Specialistai teigiamai įvertino šio sklypo sutvarkymo užmojus.

Tačiau kurorto politikai, priešingai nei šalies žinomiausi architektai, liko nepatenkinti būsimų statybų planavimo dokumentu. Savivaldybės taryba šį dokumentą turėjo patvirtinti šių metų birželio 30-ąją tarybos posėdyje, tačiau to nepadarė.

Inspekcija tarė "taip"

Po pirmojo Palangos tarybos balsavimo statytojai atsiėmė paraišką tvirtinti detalųjį planą ir kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Verslininkai paprašė inspekcijos patikrinti šį statybų planavimo dokumentą. Inspekcija, patikrinusi detalųjį planą, išdavė teigiamą išvadą, pažymėdama, kad jį galima tvirtinti.

"Tai yra ne pirmas atvejis, kai Palangos tarybai neįtikę detalieji planai patikrinimui perduodami Statybos inspekcijai. Pagal teritorijų planavimo įstatymą inspekcija turi teisę patvirtinti tokius planus.

Šiuo konkrečiu atveju savivaldybė griebėsi kitų žingsnių. Nesilaikydami reglamento, paskutinę minutę į darbotvarkę įtraukė papildomą klausimą dėl detaliojo plano koncepcijos. Tarybos darbotvarkės papildomi klausimai turi būti paviešinti prieš 24 valandas. Tačiau to nebuvo padaryta", – akcentavo teisininkas.

Palangos savivaldybė, statytojų manymu, sugudravo. Paskutinę minutę įtraukę papildomą klausimą į praėjusį ketvirtadienį vykusio tarybos posėdžio darbotvarkę, tarybai pateikė svarstyti šio sklypo detaliojo plano koncepciją, kurią taryba nusprendė panaikinti.

Klerkas: "Neturiu nuotaikos"

Kodėl savivaldybei reikėjo verstis per galvą, kad tik žūtbūt šis planas nebūtų patvirtintas?

Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas aiškino, kad statytojai, rengdami detalųjį planą, vadovavosi dar tuo metu nepatvirtinto Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano sprendiniais.

"Planas buvo patvirtintas dar tik rengiant procedūras. Kada jį patvirtino? O čia labai svarbu? Šis detalusis planas kenkia kultūros vertybei. Kodėl? Ai, nenoriu aš čia aiškinti, neturiu nuotaikos. Tai tokie ir argumentai", – tėškė Palangos savivaldybės darbuotojas, duoną valgantis iš valstybės biudžeto.

V.Korsakas tarybos posėdyje pareiškė, kad statytojai panoro iškirsti 37 pušis.

"Numatyta didinti užstatymo intensyvumą ir iškirsti medžius. Sklypas yra greta esančio Birutės parko tąsa, o tai akivaizdžiai pažeistų visuomenės interesus", – aiškino V.Korsakas.

Savivaldybės teigimu, detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklype numatomas 16 proc. užstatymo tankumas, prieštaravo tuomet galiojusio Palangos specialiojo paminklosauginio plano nuostatoms didesniuose kaip 20 arų sklypuose leisti tik iki 5 proc. užstatymo tankumą. Įgyvendinant parengtame detaliajame plane numatytus sprendinius, sklype būtų šalinami 37 šimtamečiai medžiai, kurie yra greta esančio Birutės parko tąsa, o tai akivaizdžiai pažeistų visuomenės interesus.

Grėsmė kelmams?

Tačiau paaiškėjo, kad šiame konkrečiame sklype kiekvieną augantį medį apžiūrėjusi gamtotyros, miškotyros ir kitų gamtos, aplinkos mokslų, inžinerinį ir technologinį išsilavinimą turinčių specialistų komanda turi visiškai kitą nuomonę.

Viešosios įstaigos Lietuvos arboristikos centro direktorius Sigitas Algis Davenis aiškino, kad iš 194 sklype augančių medžių patarė šalinti 37, tačiau statytojai ir to neketina daryti.

"Ką parašė savivaldybė? Medžiai bus kertami? Kiek man žinoma, nebus ten kertami medžiai. Tačiau mes savo ataskaitoje pažymėjome, kad tokie medžiai, kaip savaiminukai, sklype likę kelmai ar medžiai, likę be viršūnių, turėtų būti pašalinti", – tikino Lietuvos arboristikos centro direktorius.

Paklaustas, tad kodėl Palangos savivaldybė visuomenei teigia priešingus dalykus ir ar tai nedvelkia netiesos sakymu, S.A.Davenis patikino, kad už kai kurių medžių likimą atsakomybę turėtų prisiimti pati savivaldybė.

"Taip, buvo net tokių pranešimų, esą šioje kurorto vietoje kažkas rūgštimi ar kažkokiais chemikalais nuodija medžius. Jei kažkas kažką pylė, tai galėjo nutikti dar sovietiniais laikais. Po Seimo poilsine baze buvo išvedžiotos šachtos, tuneliai. Šių medžių šaknys nukapotos. Pušys labai jautrios tokiems dalykams. Kai kur pušų kamienai užpilti. Kažkas ilgus metus tyčiojosi iš šių medžių", – aiškino S.A.Davenis.