Siekiant neprarasti Europos Sąjungos (ES) paramos, šalį siūloma suskirstyti į du regionus - turtingesnio Vilniaus ir skurdesnės likusios šalies dalies.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigia, jog be šio skirstymo Lietuva po 2021 metų prarastų galimybę gauti didesnę finansinę paramą.

Pagal ministerijos projektą, siūloma šalyje sudaryti šiuos regionus: sostinės regioną - iš Vilniaus apskrities bei vidurio ir vakarų Lietuvos regioną - iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių.

Projektą BNS komentuodama ministerija pažymi, kad ES finansinė parama skirtingo ekonominio išsivystymo lygio regionams – mažiau išvystytiems, pereinamiesiems ir labiau išvystytiems - nėra vienoda, o Vilniaus regionas pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius viršija ES vidurkį ir Lietuvą smarkiai tempia į viršų.

„Neatlikus jokių veiksmų Lietuva bus priskirta pereinamųjų regionų kategorijai, to pasekmė – skiriama ES parama, išskyrus paramą kaimo plėtrai ir teritoriniam bendradarbiavimui, gali sumažėti iki 60 proc. buvusios apimties, arba nuo 6,8 iki 4,1 mlrd. eurų“, - teigia VRM Regioninės politikos departamentas.

Pasak VRM, Vilniaus regione natūraliai koncentruojasi pagrindinių įmonių buveinės, užsienio investicijos. Bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui rodikliai Vilniaus regione viršija ES vidurkį. Likusioje šalies dalyje BVP gyventojui apimtis 75 proc. ES vidurkio nesiekia ir artimiausiais metais nesieks.

Pasak ministerijos, vienas iš situacijos sprendimo būdų – sudaryti atskirus regionus, kuriems skiriamos ES sanglaudos priemonės ir finansinė parama būtų planuojama atskirai, atsižvelgiant į skirtingą jų išsivystymo lygį. VRM teigimu, tarp centrinės Lietuvos dalies ir vakarinės Lietuvos dalies esminių išsivystymo skirtumų nėra, todėl siūloma sudaryti būtent du regionus, sostinės ir likusios Lietuvos dalies.

Gyventojai dėl tokio suskirstymo jokių pokyčių neturėtų pajust.

Ministerija taip pat pažymi, kad panašią praktiką - turėti atskirą sostinės regioną - turi didelė dalis ES valstybių, nuo Slovakijos iki Vokietijos. „Sudaromi neadministraciniai regionai, todėl kasdieniniame gyvenime ir veikloje pokyčių nei gyventojai, nei įmonės, nei institucijos nepajus, o Eurostato duomenų bazėje bus daugiau informacijos ne tik apie Lietuvą, bet ir apie jos sostinę“, - sakoma VRM atsakyme.

„Pagrindinė nauda bus ta, kad didesnė dalis Lietuvos teritorijos galės gauti papildomą ES paramą savo vystymui, nes tokių regionų sudarymas suteiks galimybę Vyriausybei po 2018 metų derėtis dėl atskiro paramos paketo mažiau išvystytai Lietuvos teritorijos daliai, o parama mažiau išvystytiems regionams yra didesnė ir įvairesnė - daugiau remiamų sričių. Galutiniam rezultatui turės įtakos daug veiksnių, tačiau nepriėmus sprendimo dabar, galimybė gauti didesnę ES finansinę paramą ir po 2021 metų būtų prarasta apskritai“, - teigia ministerija.