- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vilniaus apygardos administracinis teismas teigia kasmet gaunantis po keliolika skundų prašant atidėti privalomą karo tarnybą, dažniausios nurodomos priežastys – darbas, prisiimti finansiniai įsipareigojimai, taip pat „Brexitas“.
Pasak teismo, dažniausiai Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos bei Krašto apsaugos ministerijos sprendimus neatidėti prievolės skundžia Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje gyvenantys Lietuvos piliečiai.
Karo prievolės įstatyme nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba karo prievolininkams individualia tvarka gali būti atidėta, jei atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams.
Tačiau, pasak teismo, teisės aktai neįtvirtina konkretaus sąrašo atvejų, kai dėl karo prievolės atlikimo galinti kilti žala būtų pripažįstama neproporcingai didele, tad kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai.
„Skunduose pareiškėjai dažnai nurodo, kad, neatidėjus karinės tarnybos, jie praras darbą, teks nutraukti buto nuomos sutartį. Teismas tokius abstrakčius argumentus laiko nepagrįstais“, – teigiama pranešime.
Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog asmuo dirba, taip pat nėra pagrindas atidėti karinę tarnybą – patys pareiškėjai skunduose dažniausiai nepaaiškina, kaip, atidėjus karinę tarnybą kitiems metams, jie nepraras darbo vietos.
Skunduose pareiškėjai dažnai nurodo, kad, neatidėjus karinės tarnybos, jie praras darbą, teks nutraukti buto nuomos sutartį. Teismas tokius abstrakčius argumentus laiko nepagrįstais.
„Skunduose taip pat teigiama, kad nebus įmanoma vykdyti finansinių įsipareigojimų (pavyzdžiui, nebus galimybės grąžinti kreditų), jeigu teks atlikti privalomąją karinę tarnybą. Teismo įsitikinimu, bendro pobūdžio teiginiai apie finansinius nuostolius ar praradimus nėra pagrindas atidėti karinę tarnybą. Be to, asmenys, žinodami, kad bus šaukiami atlikti privalomąją karo tarnybą, turėtų įvertinti ir galimą riziką dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo“, – informuoja Vilniaus apygardos administracinis teismas.
Pareiškėjai taip pat kartais dėsto ir argumentus, kad Jungtinėje Karalystėje dėl pereinamojo „Brexito“ laikotarpio ekonominė situacija yra sudėtinga ir nėra kam perduoti įkurtos įmonės valdymo.
„Tačiau pareiškėjai tokių teiginių negali pagrįsti konkrečiais įrodymais, kad tose įmonėse nėra kitų asmenų, galinčių vykdyti bendrovės įsipareigojimus. Teismas pažymi, kad bendro pobūdžio teiginių nepakanka daryti išvadą, jog asmenims nevykdant veiklos 9 mėnesius bus padaryta tokia žala, kad vėliau nebus galimybės atnaujinti bendrovės veiklą, įmonė bankrutuos ir panašiai“, – tvirtina teismas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos2
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks1
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...