Mokesčių vengimu ir mokesčių vengimu ir dokumentų klastojimu kaltinama Darbo partija atvers naują puslapį – planuojama, kad šiandien susijungs Darbo ir Leiboristų partijos. Šiam veiksmui nesutrukdė nei teismas, nei Teisingumo ministerija, o specialistai pripažįsta, kad partijai kliūčių išvengti atsakomybės lieka vis mažiau.

Jungtis skubama

Vakar pranešta, kad šiandien 19 val. Kėdainiuose vyks bendras Leiboristų ir Darbo partijų suvažiavimas, kuriame bus sprendžiamas šių dviejų partijų susijungimo klausimas. Darbo partija ir jos globojama politinė jėga – jaunimo organizacijos „Darbas“ pagrindu įkurta Leiboristų partija – pradėjusios jungimosi procesą pranešė dar kovo pabaigoje.

Įdomu tai, kad įgaliojimus nutraukiantys juridiniai asmenys – Darbo ir Leiboristų partijos – bus reorganizuoti į visiškai naują politinį darinį, kuris vadinsis... Darbo partija.

Leiboristų partija įkurta 2008 m. jaunimo organizacijos „Darbas“ pagrindu, ją inicijavo Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho bendražygis Seimo narys Viktoras Fiodorovas.

Apie galimą jungimąsi su Leiboristų partija dar vasarį buvo užsiminęs Darbo partijos vadovas V. Uspaskichas. Tik tąkart jis svarstė, kad leiboristai greičiausiai galėtų prisijungti jau po to, kai įvyks planuojamas Darbo ir Rolando Pakso Tvarkos ir teisingumo partijų susijungimas. Tačiau V. Uspaskicho ir R. Pakso deryboms užsitęsus, planai naikinti dabartinę Darbo partiją kaip juridinį asmenį susijungiant su leiboristais skubinami.

Beje, dabartinis Leiboristų partijos vadovas Donatas Janulevičius, anksčiau vadovavęs Darbo partijos Kauno rajono skyriui, nė nebandė neigti, kad šis svarbus veiksmas vykdomas dėl Darbo partijos siekio išvengti atsakomybės vadinamojoje juodosios buhalterijos byloje.

„Jungimosi tikslas – plėsti ir stiprinti jėgas. Ne paslaptis – esame pažįstami, tad norime stiprinti mūsų visų pozicijas. O dėl kitų susijungimo motyvų – šimtas žmonių ir šimtas nuomonių, kaip kas nori, taip tas ir vertina“, – dienraščiui sakė D. Janulevičius.

Vilties dar turėjo

Prokuroras Saulius Verseckas yra prašęs teismo uždrausti Darbo partijai jungtis su bet kuria kita politine jėga, argumentuodamas, kad tokiu atveju Darbo partija išnyktų ir jos nebebūtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau prieš mėnesį, kovo 19-ąją, teismas valstybės kaltintojo prašymą atmetė, esą draudimas partijoms jungtis galėtų prieštarauti Konstitucijai ir Politinių partijų įstatymui.

S. Verseckas dienraštį tikino padaręs ką galėjęs, nors jis dar turėjo vilties, kad Teisingumo ministerija atsižvelgs bent jau į tai, jog partijai uždrausta gauti valstybės dotacijas, ir taip bus užkirstas kelias jungtis.

„Mes viską, ką galėjome, jau padarėme – kreipėmės dėl laikinų apribojimo priemonių taikymo, kad nebūtų leidžiama partijai keisti juridinio statuso. Teismas šį prašymą atmetė, sakydamas, kad tokios priemonės nėra spraga. Bet nežinau, ar jiems pavyks susijungti, nes, kai kurių teisininkų nuomone, kadangi apribotos partijos teisės į valstybės dotacijas, tad reorganizacija negali būti baigta, kol nebus panaikinti apribojimai. Teisingumo ministerija į tai turėtų atkreipti dėmesį“, – sakė prokuroras, atstovaujantis valstybei Darbo partijos byloje.

Bylą nutrauks?

Tačiau atrodo, kad Darbo partijai leidimas atgimti duotas aukščiausiu lygiu – valdančiosios koalicijos partnerių socialdemokratų valdoma Teisingumo ministerija tam neprieštarauja.

„Teisingumo ministerija informuota apie partijų susijungimą ir tam kliūčių nemato“, – pranešė ministerijos atstovas Audris Kutrevičius.

Pasak jo, prašymas leisti susijungti Darbo ir Leiboristų partijoms gautas prieš kelias savaites, o dėl susiliejimo su Tvarkos ir teisingumo partija esą kol kas jokių dokumentų nesulaukta. A. Kutrevičius pripažino, kad po šio veiksmo jau tik teismui teks spręsti dilemą, ar galima tęsti Darbo partijos bylą, ar ją nutraukti.

„Bus suteiktas naujas juridinio asmens kodas naujai partijai, jai pereis visi įsipareigojimai pagal civilinį kodeksą – partijos skolos ir panašiai. O dėl baudžiamosios bylos, ar bus galima teisinė atsakomybė, komentarų, nuomonių yra įvairių. Ar bylą nutraukti, spręs tik teismas“, – paaiškino jis.

Darbo partija kaltinama 2004–2006 m. galėjusi į apskaitą neįtraukti daugiau nei 24 mln. litų pajamų ir 23 mln. litų išlaidų. Darbo partijos atstovai kategoriškai atmeta kaltinimus ir bylą sako esant politinę. Ši byla teismą pasiekė dar 2008 m.

Alvidas Lukošaitis

Politologas

Be abejo, bus viešų motyvų, kad jungiamės, nes norime būti didesni, stipresni, bet tai tėra tušti žodžiai. Ir taip aišku – čia jungiasi vienetas su nuliu. Šis reikalas yra susijęs tik su Darbo partijos, kaip juridinio asmens, statuso pakeitimu. O kiek tie pasikeitimai gali ar negali padėti išvengti problemų, parodys laikas. Bet būtų labai keista, jei mūsų sistema, taisyklės būtų tokios, kad paprastu ėjimu, gudravimu būtų galima viską apversti aukštyn kojomis?

Kalbant apie Darbo bei Tvarkos ir teisingumo partijų susijungimą, yra kiek kitaip – abi partijos įtakingos, abi iš valdžios. Pagal poveikį matau tik dar vieną tokį atvejį politinėje nepriklausomos šalies istorijoje – Lietuvos demokratinės darbo partijos ir socialdemokratų susijungimą. Įdomu ir tai, kad pačioje pradžioje tai buvo galima vertinti kaip surežisuotą įvykį, jis įgyja realesnį pavidalą – į derybas kišasi partijų skyrių nariai, ne tik vadovai. Taigi šis įvykis jau šį tą reiškia. Ar realu, kad šios partijos susijungs? Kol kas negalėčiau atsakyti.