- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tęsiantis skandalui dėl kanceliarinių lėšų grobstymo, teisėsaugos akiratyje – jau mažiausiai aštunta savivaldybė. Visuomenininkas Andrius Tapinas teigia, kad čia ne tik prokurorų darbas, kyla ir mokestinių klausimų. Tačiau Mokesčių inspekcija atkerta, kad tirti tarybos narių ataskaitų nesiruošia. Kaip dabartinę čekučių tvarką siūlo keisti ekonomistai ir politologai, pasakojama LNK reportaže.
Vilniuje – 51 savivaldybės tarybos narys. Kada įsigyti darbui reikalingų kanceliarinių prekių, kiekvienas randa savą laiką. Pavyzdžiui, Artūras Zuokas pernai bėgo pirkti standžiojo disko į „Senukus“ gruodžio 31-ąją. Kelios valandos iki Naujųjų.
„Kada noriu, tada ir važiuoju pirkti. Šiuo atveju net ne aš važiavau, o frakcijos referentas, kuris pirko diską mano poreikiams, kaip tarybos nariui“, – paaiškino Vilniaus savivaldybės tarybos narys A. Zuokas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
A. Zuokas kompensuoja ir išlaidas už kurą. Kaip atskleidžia visuomenininko A. Tapino tyrimas, pilasi ir benzino, ir dyzelino į du skirtingus automobilius vos valandos skirtumu. O ir moka už degalus penkiomis skirtingomis kortelėmis. Buvusi vicemerė Edita Tamošiūnaitė, dabar – tarybos narė, per dvejus metus už degalus sumokėjo aštuoniomis banko kortelėmis. Čekiuose keitė ir vardą bei pavardę. Pavyzdžiui, viename pasirašė kaip Edyta Benzyna. Dėl galimai neskaidrių sostinės tarybos narių išlaidų Vilniaus prokurorai pradėjo tyrimą. Tai – mažiausiai jau aštunta savivaldybė teisėsaugos akiratyje.
Čia jau interpretuoti, skaičiuoti benzino lašus, pokalbių minutes į vieną ar į kitą pusę, palikime tiems, kam tai yra reikalinga.
„Čia jau interpretuoti, skaičiuoti benzino lašus, pokalbių minutes į vieną ar į kitą pusę, palikime tiems, kam tai yra reikalinga“, – toks buvo Vilniaus mero Valdo Benkunsko komentaras.
Išmokos Vilniaus tarybos nariams – fiksuotos. Praėjusią kadenciją politikai per mėnesį gaudavo iki 300 eurų. Dabar kompensuojama ne daugiau kaip 25 proc. vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Tad išeitų apie 470 eurų su prievole pateikti sąskaitas ir čekius. Tokia pati tvarka galioja ir Šiaulių miesto taryboje.
„Jeigu mes teisės aktus išdrįsime pakeisti ir tiesiog žmonėms mokėti atlyginimą, už kurį pirks kurą ir visokius dalykus, tai galiausiai ir bus pasiekimas po trisdešimties metų“, – teigė Šiaulių meras Arūnas Visockas.
Anot A. Tapino, čekių schemos – ne tik teisėsaugos darbas. Čia kyla ir mokesčių klausimų. Todėl jis kreipėsi ir į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI).
„Ir jeigu nors kažkas pasiteiraus – auditas, STT, VMI, tam bus labai blogai“, – konstatavo A. Tapinas.
Ir jeigu nors kažkas pasiteiraus – auditas, STT, VMI, tam bus labai blogai.
Seimo vicepirmininkas sako, kad kanceliarinės lėšos – ne atlyginimas, todėl už jas reikia atsiskaityti.
„Jeigu nereikėtų atsiskaityti, tai būtų darbo užmokestis, kurį gavęs sumoki socialinio draudimo įmokas, sumoki gyventojų pajamų mokestį, o viskas, kas lieka, tai – jau tau ir darai, ką nori“, – kalbėjo Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
VMI veikiausiai netikrins nė vienos savivaldybės darbuotojų ataskaitos. Aiškina, kad čia visai ne mokesčių klausimas.
„Tokios Vietos savivaldos įstatymo nustatytos 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos ir tarybos nariams išmokėtos išmokos laikomos kompensacijomis, kurios pajamų mokesčiu neapmokestinamos“, – tos buvo raštiškas VMI atsakymas.
„Jeigu mes pradėtume traktuoti, kad čia yra grynasis atlyginimas, akivaizdu, kad tada reikėtų sumokėti mokesčius. Bet reglamente ir teisės aktuose niekur nerasi to parašyta, o teisėtvarka ir vertins būtent ne per moralinį, o teisinį aspektą“, – sakė A. Visockas.
Taigi jei išmokos naudotos nepagrįstai, teisę susigrąžinti pinigus turi ne VMI inspektoriai, o nebent savivaldybės. Politologui suprantama, kodėl VMI nemato pagrindo tyrimui.
„Ji nėra tokių išlaidų prižiūrėtoja“, – teigė politologas Kęstutis Girnius.
K. Girnius teigia, kad dėl galimo piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, pirmiausiai turi susirūpinti partijų vadovai. O ekonomistai siūlo daugiau nebežaisti su čekučiais.
„Galėtų kreiptis į kitų šalių savivaldybes. kaip jie tokius dalykus tvarko. Ypač skandinavai pasižymi skaidrumu“, – sakė K. Girnius.
„Jeigu mes jau ekonomizuojame, tada reikia tą sistemą išskaidrinti, kad nebūtų visokių tokių prirašinėjimų. Arba skaidriai mokėti už tai kažkokį adekvatų atlyginimą“, – teigė ekonomistas Raimondas Kuodis.
Dalis politikų jau pasiūlė nustatyti fiksuotą mėnesinį atlygį tarybos nariams, tačiau nevyriausybininkai ragina tvarką keisti greičiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė pakomentavo vyro įžeidimus mokytojams4
Komentuodama vyro įžeidimus streikuoti besirengiantiems mokytojams, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo paties žodžius. ...
-
M. Navickienė svarsto galimybę dalyvauti TS-LKD rinkimuose dėl kandidatavimo į prezidentus3
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako svarstanti galimybę dalyvauti konservatorių partijos rinkimuose, kuriuose paaiškės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas į prezidento postą. ...
-
Aistros dėl Stambulo konvencijos: taip teigiant, turi būti iškrypęs protas16
Stambulo konvencijos šalininkai sako, kad ją priėmus bus užkardytas smurtas prieš moteris. Priešininkai tikina, kad prisidengiant konvencija Lietuvoje bus įteisinta socialinė lytis ir vaikai bus mokomi apie dviejų princų meilę. Pla...
-
Prokuroras prašo palikti Sausio 13-osios byloje nuteistam A. Radkevičiui skirtą įkalinimą1
1991 metų Sausio 13-osios byloje už akių nuteistam Ukrainos piliečiui Aleksandrui Radkevičiui turi būti palikta galioti laisvės atėmimo bausmė, sako Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius. ...
-
R. Žemaitaitis apklaustas kaip specialusis liudytojas dėl neapykantos kurstymo25
Mišrios Seimo narių grupės narys Remigijus Žemaitaitis kaip specialusis liudytojas apklaustas ikiteisminiame tyrime dėl neapykantos kurstymo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: kitų metų biudžete turi būti lėšos nacionaliniam švietimo susitarimui6
Kompromisą su atlyginimų didinimo reikalaujančiais mokytojais galėtų padėti rasti kitų metų valstybės biudžete numatytos lėšos nacionaliniame susitarime dėl švietimo numatytiems įsipareigojimams vykdyti, sako Seimo pirmininkė Viktor...
-
A. Anušauskas: Lietuva tikisi, kad Švedija ir Suomija atsiųs oro gynybos pajėgumų16
Lietuvai ieškant sąjungininkių, kurios prisidėtų prie neseniai sutarto rotacinio oro gynybos modelio Baltijos šalyse, krašto apsaugos ministras sako besitikintis, kad šių pajėgumų atsiųs Suomija ir NATO nare turinti tapti &S...
-
Sausio 13-osios byloje nuteistas Ukrainos pilietis prašo teismo atleisti nuo atsakomybės9
1991 metų Sausio 13-osios byloje už akių nuteistas Ukrainos pilietis Aleksandras Radkevičius prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. ...
-
G. Nausėda su Sakartvelo vadove aptars regioninį saugumą, šalies progresą vykdant reformas5
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su Sakartvelo vadove Salome Zurabišvili aptars saugumo situaciją regione, šalies eurointegracijos klausimus. ...
-
D. Žalimas: ikiteisminis tyrimas ir apkaltos procesas R. Žemaitaičiui nėra susiję21
Prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo baigtis dėl neapykantos kurstymo negali turėti įtakos Seime inicijuojam apkaltos procesui Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui, sako buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Te...