Liūdna statistika: Lietuvoje skursta ir dirbantieji

– Dar prieš kelerius metus statistika bylojo, kad kas penktas žmogus susiduria su skurdo rizika Lietuvoje, dabar – kas ketvirtas. Taigi tų žmonių daugėja, bet jūs realiau žinote, kokia yra situacija.

– Statistika, jeigu tokia yra, ji nemeluoja. Situacija Lietuvoje išlieka vis dar sudėtinga. Jeigu mes kalbame apie žmones, susiduriančius su įvairiomis skurdo situacijomis, tai remiantis ir statistika, ir  „Carito“ ilgamete patirtimi, matome, kad kas ketvirtas žmogus susiduria su vienokiais ar kitokiais sunkumais bei iššūkiais. Ši statistika kalba apie praeitus metus, tačiau šiemet besikreipiančiųjų skaičius nesumažėjo. Priešingai, į metų pabaigą jis po truputį didėja. Ir mes puikiai žinome, kodėl. Šiais metais ir – infliacija, ir kainos padidėjusios. Daug nerimo visiems kelia ir prasidėjęs žiemos sezonas, nes žmonėms padidėjo išlaidų ir dėl brangstančio šildymo ir kt. Tai gali būti, kad dar didesnis skaičius žmonių susidurs su rizika patirti skurdą arba įkristi į tas skurdo situacijas. Vėlgi apie šių metų skaičius, kiek žmonių skursta, matysime kitais metais. Ir tada žiūrėsime, ar kas ketvirtas, ar tas skaičius didėja. Mes kasdien tūkstančius žmonių sutinkame visoje Lietuvoje. Per metus esame pajėgūs padėti 40 tūkst. gyventojų, kurių kiekvieno bėdos, situacijos labai skirtingos.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Kur juntamas didesnis skurdas? Ar tai didmiesčių problema – nespėjama tiek uždirbti ir išlaikyti būstų, ar tai būdingiau vis dėlto regionams?

– Labai sudėtingas klausimas, nėra vienareikšmio atsakymo. Nei mūsų organizacija negali daryti tokių išvadų, nei skurdo problemą tyrinėjantys mokslininkai. Situacijos labai priklauso nuo aplinkybių. Vienos bėdos  ir iššūkiai didesnis miestuose, kitos – regionuose. Tarkim, pasiūla darbo, kad ir nekvalifikuoto, yra didesnė didmiesčiuose bei mažesnė regionuose. Mobilumo problemos didesnės  regionuose, nes žmonės iš mažų miestelių negali atvykti, todėl neretai ir darbo pasiūlymų atsisako. Didžiuosiuose miestuose mobilumo problemos kaip ir nėra. O, pavyzdžiui, galimybės siekti aukštojo mokslo vaikams regionuose gana apribotos, tačiau čia didesnės galimybės užsiauginti savo maisto produktų. Taigi tos aplinkybės, dėl ko žmonės susiduria su skurdu, yra labai skirtingos. Nepaisant to, ir miestuose, ir regionuose, ir kaimuose kas ketvirtas žmogus susiduria su skurdu. Tai reiškia, kaip rodo statistika, kad visur aplink mus yra vargstančių žmonių. Klausimas, ar mes juos pastebime ir matome savo aplinkoje. 

Labiausiai sunkumus patiriančios gyventojų grupės – vienišos mamos arba tėčiai su vaikais, tuomet – negalią turintys ir vidutinio amžiaus žmonės, kurie artėja pensijos link.

– Visą laiką buvo kalbama apie sunkiai besiverčiančius garbingo amžiaus žmones. Šį kartą nustebino tai, kad skurdą patiriančių yra labai jaunų žmonių. Ypač tarp vienišių, kurie vieni augina vaikus. Kokios dar yra tendencijos?

– Iš savo patirties matome, kad labiausiai sunkumus patiriančios gyventojų grupės – vienišos mamos arba tėčiai su vaikais, tuomet – negalią turintys ir vidutinio amžiaus žmonės, kurie artėja pensijos link. Pastarieji galbūt iškrenta iš darbo rinkos, dar neturi pajamų ar galimybių pragyventi iš pensijos. Ir taip pat – vieniši pensijinio amžiaus žmonės. Šios grupės skursta labiausiai. Liūdna, kad mes visuomenėje susiduriame su tokiu fenomenu, kaip dirbantys ir skurstantys gyventojai, nes ypač didmiesčiuose pragyventi su šeima iš minimalaus atlyginimo sudėtinga. Iš šios grupės metai iš metų nesikeičia.

– Apie kokį skurdą, kokį nepriteklių mes kalbame?

Skurdo formos – įvairios, ne tik materialinis skurdas paliečia žmones.

–  Kad žmogus susiduria su skurdu, apsprendžia ne vien materialiniai dalykai. Vieni susiduria su materialiniu skurdu, kuris labiausiai atpažįstamas ir kurį galima pamatuoti. Neturi pakankamai pinigų įvairioms išlaidoms: mokesčiams, maistui. Net kartą į savaitę negali nupirkti vaikams nei mėsos, nei žuvies. Čia yra viena skurdo grupė. Kita – egzistuoja dar moralinis, dvasinis, psichologinis skurdas. Kalbame apie vienatvę, vienišumą, kurio neįmanoma pamatuoti, juolab rasti taiklių priemonių jam pašalinti. Taigi skurdo formos yra įvairios, ne tik materialinis skurdas paliečia žmones.