Quantcast

Buvusio Raseinių rajono mero valdose – skausmus kenčiantis ponis

Socialiniame tinkle pasklidus informacijai apie ponio kumelės nepriežiūrą Skaraitiškės dvaro teritorijoje, priklausančioje buvusiam Raseinių rajono merui Kęstučiui Skamarakui, atveju susidomėjo specialistai – pradėtas tyrimas. Dėl peraugusių kanopų gyvūnas kenčia didelius skausmus, o pasekmės net ir pagerinus esamą situaciją, sako ekspertai, gali būti juntamos ilgą laiką.

Į Skaraitiškės dvarą ponio kumelės problemą nuvykę apžiūrėti Žirgų globos asociacijos atstovai sako su kumelės savininku K. Skamaraku sutarę, kad jau šį penktadienį gyvūnui padėti atvyks kanopų drožėja. O po vizito vyras esą netgi užsiminęs, jog padovanos savo kumelę Žirgų globos asociacijos specialistams.

Kenčia skausmus dėl nepriežiūros

„Gyvūno savininkas geranoriškai pažadėjo atiduoti ją mums. Tai – geriausia, ką jis galėtų padaryti. Labai nenorėtumėme, jog jis savo sprendimą pakeistų, nes kitaip gyvūno laukia liūdna ateitis. Ponio patelės kanopos neprižiūrėtos ilgą laiką, nors jos savininkas ir sakė ne kartą kreipęsis į veterinarus. Manome, jog esama situacija taip susiklostė dėl gyvūnu besirūpinusių žmonių žinių stokos“, – spėjo Žirgų globos asociacijos atstovė Olga.

Pasak jos, K. Skamarakas teigė, kad jo dvare anksčiau lankęsi veterinarijos specialistai, išvydę gyvūno problemą, teskėsčiojo rankomis sakydami: „Ką padarysi, yra kaip yra. Palikite ją taip, kaip yra“. „Žirgai yra tos rūšies gyvūnai, kurie moka slėpti skausmą. Ši kumelė reikalui esant gali judėti, bet kiekvienas judesys ar net stovėjimas vienoje vietoje yra skausmingas“, – akcentavo Olga.

Redakcijos nuotr.

Su ponio patelės situacija Skaraitiškės dvare susipažinę specialistai neatmeta tikimybės, jog maždaug metus neprižiūrėtoms gyvūno kanopoms įtakos galėjo turėti ir galimai suteikta per menka galimybė judėti – daugiau vaikštant kanopos šiek tiek nudyla savaime. Kaip pabrėžė, Žirgų globos asociacijos atstovė, šis atvejis – Lietuvoje ne vienintelis. Tai – dažna tokios rūšies gyvūnų problema.

„Praėjusį pirmadienį mūsų specialistai taikė eutanaziją taip pat vienai kumelei su peraugusiomis kanopomis. Tačiau be viso to, gyvūnas buvo patyręs ir sunkią traumą. Pastaruoju atveju eutanazija taikyta ne dėl minėtos kanopų problemos. Tačiau pasitaiko ir tokių situacijų“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo Olga.

Ilgas sveikimo procesas

Nors kiekvienas tokio pobūdžio atvejis yra skirtingas ir reikalingos ekspertų, vertinančių būklę, išvados, tačiau tikėtina, jog net ir pasirūpinus peraugusiomis ponio patelės kanopomis, pasekmės bus juntamos dar kurį laiką. Remiantis specialistų patirtimi, sveikimo procesas gali nusitęsti iki pusantrų metų.

Kaip portalui kauno.diena.lt pasakojo kanopų drožėja, iš socialiniame tinkle skelbtų keturkojės, auginamos Skaraitiškės dvare, nuotraukų matyti, kad tokia stovėsena, kai gyvūnas stovi labiau ant galinių kojų, rodo, jog jam labai skauda priekines.

„Įtempta kumelės nugara ir nuleista galva – taip pat nuoroda į juntamą skausmą. Kanopas esant laminitui, kurį žmonės dažniausiai vadina tiesiog reumatu, reikia tvarkyti kartą per mėnesį, kad pavyktų išvengti pasekmių. Kumelei negalima ėsti žolės, obuolių, morkų“, – akcentavo specialistė.

Jos teigimu, laminito ligos atsiradimą arkliams sąlygoja neprižiūrimos jų kanopos, netinkama mityba – peršėrimas ar netinkamas racionas, per mažas judėjimo krūvis. Tai – viso organizmo liga, tačiau išoriškai labiausiai pastebima ant kanopų.

Redakcijos nuotr.

Savininkas problemos nemato

„Kumelei nieko nėra. Ji visada buvo švariausia, gražiausia ir nuostabiausia. Ja rūpinamės, šeriame. Gyvūnas deramai laukia senatvės. Problema tik ta, kad kanopos nesutvarkytos ir estetiškai neatrodo gražiai. Dėl laminito, kuriuo ponio patelė serga, jos kanopos auga itin sparčiai“, – savo pozicijąportalui kauno.diena.lt dėstė gyvūno savininkas K. Skamarakas.

Aiškindamas priežastį, dėl kurios minėta keturkojės kanopų problema galimai taip išsikerojo, pašnekovas užsiminė, jog jam ilgą laiką dėl sveikatos būklės teko praleisti ligoninėje. Būtent todėl esą apie pusmetį neturėjo galimybės pasirūpinti kumelės kanopomis.

Tačiau paklaustas, ar peraugusios kanopos nesukelia skausmo gyvūnui judant, K. Skamarakas, sakė problemos neįžvelgiąs – jo augintinė dėl laminito ligos esą pilnu svoriu nebevaikšto ant kanopų, nes pastarosios pakilusios.

Žirgai yra tos rūšies gyvūnai, kurie moka slėpti skausmą. Ši kumelė reikalui esant gali judėti, bet kiekvienas judesys ar net stovėjimas vienoje vietoje yra skausmingas.

„Buvo atvykę specialistai, sakė, jog reikia susirūpinti esama padėtimi. Gerai, vardan estetinio vaizdo sutvarkysime problemą. Penktadienį atvažiuos kalvė ir bus gražiausios kanopos. Dėl to iškelti tokį triukšmą… Galėjo tiesiog ateiti ir pasakyti: „Kęstai, matome problemą. Sutvarkykime ją“, o dabar ėmė ir išsityčiojo socialiniame tinkle“, – plūdo ponio patelės savininkas, užsimindamas, jog jo dvare esantis gyvūnas tokios būklės – vienintelis, nors žirgus augina jau ne vienerius metus.

Specialistų paslaugų atsisakė

Po to, kai portalo kauno.diena.lt žurnalistai susisiekė su neprižiūrėtos kumelės savininku, Žirgų globos asociacijos atstovai gavo K. Skamarako atkirtį – buvęs Raseinių rajono meras atsisakė kanopų drožėjos paslaugų, o savo ponio patelės minėtai asociacijai taip pat nedovanos.

„Mums pasakė, kad esame gudrios, bet jis yra dar gudresnis. K. Skamarakas tikino, jog gyvūno kanopos jau sutvarkytos ir kalvės paslaugų nereikės. O kai paklausėme, ar savininkas jas prižiūrės pastoviai, jis sarkastiškai atkirto: „Atvažiuosite ir tvarkysite jūs““, – apie akibrokštą pasakojo Žirgų globos asociacijos atstovė Olga.

Moteris teigia abejojanti kumelės savininko žodžiais ir mano, kad galimai ponio patelės Skaraitiškės dvare jau nebėra – gyvūnas gali būti netgi išvežtas kitur.

VMVT pradės tyrimą

Užklausa dėl ponio patelės atvejo sudomino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovus. Bus pradėtas tyrimas – tikrinama gyvūno laikymo vieta.

„Apie tyrimo rezultatus informuosime papildomai. Gyvūno laikytojui, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes gali būti taikomos nuobaudos. Šiuo atveju sprendimas dėl nuobaudos skyrimo bus priimtas įvertinus gyvūno laikymo sąlygas, laikytojo paaiškinimus, kitus faktus ir aplinkybes“, – portalui kauno.diena.lt sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyrius patarėjas Giedrius Blekaitis.

Pagal įstatymus, įrodžius, jog su gyvūnu buvo elgtasi žiauriai ar jis kankintas, gresia bauda nuo 50 iki 1200 eurų. Jei tokio pobūdžio nusižengimas įvykdomas pakartotinai, bauda gali siekti 1200-1750 eurų.

Už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukiama bauda nuo 300-1750 eurų. Jei nusižengimas padaromas pakartotinai – nuo 1750 iki 2300 eurų.

Už minėto straipsnio dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Indre

Indre portretas
Na ka musu Lietuvele tik tuo ir tepasizymi, tik ir skaitai kasdien kas ka nuzude, kas kur ka primuse, kas apvoge ar bejegius gyvunus nukankino ir t.t. Labai liudna, kad tokios grazios salies zmones ( jei dar tokiais galima pavadint) baisus, labai skaudu ir gaila, kad tiek daug kankinasi visiskai nekaltu gyvybiu.... Lai Dievas visiem sukciams ir kankintojams atlygina palei nuopelnus....

kam istatymai

kam istatymai portretas
jei neveikia? Tipo nemate gyvuno kanciu? Tai tegul pristato psichiatro pazyma,arba moka bauda,sadistas

Sam

Sam portretas
Kas du devils kad taip gyvūną kankint? Smegenų trūkumas ir savęs aukštinimas pas jį tik. Tokį tik užmušt lėtai ir skausmingai. Dar apsimetinėja kad sirgo ir t.t. išsigimelis ir melagis!!!
VISI KOMENTARAI 20

Galerijos

Daugiau straipsnių