- Ramūnas Jakubauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Buvusi švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė kritikuoja minimalaus egzaminų vidurkio reikalavimo atsisakymą.
„Kokybiškas išsilavinimas – prasmingiausia ir geriausia, ką valstybė gali duoti savo vaikams. Šiandienos sprendimai nuleisti kokybės reikalavimus aukštajam mokslui žemina patį aukštąjį mokslą“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje antradienio vakarą teigė J. Petrauskienė
Ji savo įraše taip pat teigė, kad jeigu skirstant resursus švietimui neatsižvelgiama į kokybę, nukenčia geriausi moksleiviai.
„Gyvename ne uždaroje valstybėje, ir laisvė suteikia galimybę rinktis. Mūsų vaikai renkasi – ten, kur geriau. Lietuvoje turime kultūrą, kai „jei vaikas ne į universitetą – kažkas blogai su šeima“. Tai lemia didžiulę paklausą. Ir pasiūlą turime didelę. O resursai riboti ir ne visada efektyviai paskirstomi. Ir kai juos skirstome neatsižvelgdami į kokybę – nukenčia geriausi. Spaudimas „duoti visiems“ didelis“, – rašė buvusi ministrė.
J. Petrauskienė taip pat pridūrė, kad galima priimti sprendimus ir sustiprinti „tai, ką turime, sutelkti resursus, investuoti į Lietuvos aukštojo mokslo stiprybes, stiprinti raumenis konkuruoti tarptautiškai“.
„O galime pasiduoti spaudimui finansuoti visus, o ypač tuos, kurie gali nepatogiai garsiai šaukti, spausti. Duoti daug ir pigiai, nelabai vertingai - ir tada nelabai išmanydami, nelabai mokėdami kursime savo valstybę. O tie, kurie geba ir nori daugiau – ieškos, kur tai gali gauti“, – teigė J. Petrauskienė.
Duoti daug ir pigiai, nelabai vertingai - ir tada nelabai išmanydami, nelabai mokėdami kursime savo valstybę.
Vasario pradžioje dabartinio švietimo ministro Algirdo Monkevičiaus pasirašytu įsakymu pakeisti minimalūs reikalavimai stojantiesiems į aukštąsias mokyklas.
BNS atsiųstame komentare švietimo ministras Valdemaras Razumas teigė, kad sprendimas atsisakyti nuo pernai įvestos naujovės – trijų privalomų egzaminų balų aritmetinio vidurkio – buvo priimtas atsižvelgianti į aukštųjų mokyklų siūlymus bei studentų atsiliepimus.
Pernai pirmą kartą reikalauta, kad stojančiųjų į universitetus privalomųjų egzaminų vidurkis būtų ne mažesnis negu 40, o stojančiųjų į kolegijas – ne mažesnis negu 25.
Kritikai teigia, jog ši tvarka apsunkins studentų pritraukimą į kolegijas ir numuš aukštojo mokslo kokybę.
Nuo šių metų, pagal naują ministro įsakymą, į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietas pretendentams reikės išlaikyti lietu ir užsienio kalbų valstybinius brandos egzaminus, taip pat matematikos egzaminą, išskyrus stojantiems į menų studijų kryptis, kuriose matematikos nereikalaujama.
2021 metais vietoje užsienio kalbos reikės išlaikyti vieną stojančiojo laisvai pasirenkamą valstybinį brandos egzaminą.
Taip pat numatyti penki dalykai, kurių geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis, suapvalintas iki sveiko skaičiaus, turi būti ne mažesnis negu septyni, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti universitete, ir ne mažesnis negu šeši, jeigu asmuo pretenduoja studijuoti kolegijoje.
Pasak V. Razumo, tokiu būdu sudaromos palankesnės sąlygos pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose.
Jo teigimu, valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius turėtų didėti daugiau nei 20 proc.
Mažiausias konkursinis balas stojant į universitetus turės būti ne mažesnis kaip 5,4, stojant į kolegijas – ne mažesnis kaip 4,3.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos5
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...