Premjeras Andrius Kubilius gąsdina, kad nieko nedarant šalies finansų sistemoje per artimiausius trejus metus valdžios sektoriaus deficitas išaugs daugiau kaip trigubai ir pasieks du trečdalius bendrojo vidaus produkto (BVP).

Prognozės – liūdnos

Todėl, pasak premjero, valdančioji koalicija ir socialiniai partneriai artėja link sutarimo, ko derėtų jau artimiausiu metu imtis valstybės ir "Sodros" finansuose. Daugelis sprendimų nebus populiarūs, bet juos A.Kubilius vadino neišvengiamais.

Vakar tradiciniuose valdančiosios koalicijos atstovų pusryčiuose buvo aptariamos viešųjų finansų bėdos. Pateikti keli scenarijai, kaip 2010–2012 m. galėtų vystytis valdžios sektoriaus skola.

"Dabar skola sudaro maždaug 20 proc. BVP. Pagal pesimistiškiausią scenarijų, jeigu nieko nebus daroma, šiemet skola gali išaugti iki 32 proc., kitąmet – iki 47 proc., o 2012 m. pasiekti net 67 proc. BVP", – sakė premjeras.

Pagal kitus scenarijus, jeigu bus imtasi griežtų taupymo, biudžeto išlaidų mažinimo ir pajamų didinimo priemonių, 2012 m. valdžios sektoriaus skola neturėtų viršyti 45–47 proc.

Mažės pensijos

A.Kubilius džiaugėsi, kad valdančioji koalicija sutaria, jog "negalima nieko nedaryti". Todėl esą judama link aiškaus sutarimo, ko artimiausiu metu imtis šalies ekonomikoje ir finansuose, siekiant 2012 m. atitikti visus Mastrichto kriterijus ir įsivesti eurą.

Anot jo, "Sodros" mokesčiai turėtų padidėti 2–3 proc., atlyginimai bus mažinami diferencijuotai, atsižvelgiant į dabar gaunamų algų dydį, tačiau visiems nukerpant bent 5 proc., pensijos irgi turėtų mažėti iki 5 proc.

Pirmiausia turėtų būti sumažintos pensijos dirbantiems pensininkams, taip pat valstybinės, našlių pensijos, rentos.

Kirps išmokas ir algas

Be to, numatoma koreguoti motinystės išmokas. Dabartinėms motinoms, auginančioms vaikus, ketinama išmokas sumažinti 10 proc., neįvedant jokių išmokų ribų.

Nuo 2010 m. gegužės galėtų būti įgyvendinta anksčiau deklaruota idėja pirmaisiais motinystės metais mokėti 85 proc. atlyginimo dydžio kompensaciją, antraisiais – 50 proc., tačiau įvedant žemiausią įmanomą išmoką – 800 litų.

Bazinę algą, kuri naudojama skaičiuojant atlyginimus politikams, teisėjams ir pareigūnams, siūloma mažinti nuo 475 iki 450 litų. Taip pat bus labai apkarpyti kvalifikaciniai priedai ir koeficientai.

Dėl daugiau kaip 200 tūkst. valstybės tarnautojų taikomo bazinio atlyginimo dydžio kol kas nesusitarta. Tačiau premjeras užsiminė, kad jis, dabar siekiantis 128 litus, gali būti sumažintas 5 proc., ypač didesnes pajamas gaunantiems tarnautojams. Dėl to dar tariamasi su socialiniais partneriais.

Dar diskutuojama dėl nekilnojamojo turto mokesčio ir nėra galutinai sutarta mažinti dyzelino akcizo.

Premjeras viliasi, kad numatomos išlaidų mažinimo ir pajamų didinimo priemonės kitąmet gali duoti maždaug 5 mlrd. litų taupymo efektą. Tai padėtų sumažinti valdžios deficitą apie 6 proc.

Smūgis pensininkams

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pensijas pradėti mokėti ne už einamąjį, o už praėjusį mėnesį. Valdžios atstovai tikina, jog pensininkai pinigų nepraras, nes prieš keletą metų, nusprendus pensijas mokėti ne už praėjusį, o už einamąjį mėnesį, gavo viena pensija daugiau nei priklausė.

Anot socialinės apsaugos ir darbo viceministro Klaudijaus Stanionio, naują pensijų mokėjimo tvarką būtų galima įvesti nuo kitų metų. K.Stanionio teigimu, mokėti pensijas už einamąjį mėnesį neteisinga, "Sodra" privalo skolintis tam reikalingas lėšas. Jis tikino, kad pensijas pradėjus mokėti už praėjusį mėnesį, pensininkai nepraras vienos pensijos. "Viena pensija nebus sutaupyta, nes visiems pensininkams ta pensija buvo išmokėta į priekį. Vienais metais, 2005 ar 2006 m., kai buvo keičiama pensijų mokėjimo tvarka, pensininkai gavo ne 12, o 13 pensijų, – teigė K.Stanionis. – Jeigu šis projektas bus patvirtintas, tai vis tiek jis galios ne iškart. Nebus taip, kad vieną mėnesį pensininkas visiškai negaus pensijos. Tai bus pamažu, kol kas tvarka nenustatyta."