Ragainės, dabartinio Nemano, centre turistai lanko bažnyčią, kurioje 16 metų kunigavo pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas.

Manoma, kad jis čia ir palaidotas. Bažnyčios pastate veikianti stačiatikių bendruomenė kreipėsi į Lietuvos prezidentę dėl bažnyčios restauracijos, praneša LTV „Panorama“.

Atminimo lenta, skelbianti apie M. Mažvydo tarnystę dievui, ant istorinės bažnyčios pastato pakabinta prieš dvylika metų. M. Mažvydas čia kunigavo 16 metų, čia jis ir mirė.

Manoma, kad jis čia ir palaidotas.

„Martyno Mažvydo kapo neturime. Manau, pirmiausia reiktų sutelkti jėgas ir archeologams paieškoti, gal dar pavyktų (kapą) aptikti tos bažnyčios rūsiuose, kriptose ar šventoriuje. Manau tai galėtų būti toks bendras Lietuvos ir Rusijos archeologų bendradarbiavimo rezultatas“, – teigė Lietuvos kultūros atašė Kaliningrade Romanas Senapėdis.

Tačiau anot diplomatų, sunkiausia tai, kad šis pastatas turi daug savininkų. Per 600 metų šis pastatas priklausė daug kam: iki reformacijos – kryžiuočių ordinui, vėliau – katalikams, nuo XVI amžiaus iki sovietinių laikų čia veikė evangelikų liuteronų bažnyčia. Dabar daugiau nei 20 metų čia meldžiasi pravoslavai, šiame pastate taip pat įrengta lietuvių katalikų bažnyčia.

Pastate dar įrengta privati baldų parduotuvė, o aukščiau yra ir socialiniai butai. Todėl savininkai yra trys: cerkvė, Ragainės savivaldybė ir parduotuvės savininkas.

Cerkvės šventikas kreipėsi į Lietuvos prezidentę padėti išspręsti iškilusią problemą – kaip restauruoti istorinį paveldą.

„Pirmiausia reikėtų aptvarkyti M. Mažvydo paminklo kampelį. Patinkuoti, padažyti, būtų neblogai paaukštinti varpinę, ant kurios kabo lenta M. Mažvydui. Ir dar neblogai kelią patvarkyti, kad mašinos galėtų privažiuot prie šito paminklo“, – darbus vardijo Ragainės stačiatikių bažnyčios šventikas Petras Astachovas.

„Tas pastatas paliktas likimo valiai, kybantis ore. Reikia daug įdėti į tą atstatymą, nežmoniškai daug, ir ne tik finansinių išteklių, bet ir pasišventimo, daug vargo, kol bus sutvarkyti dokumentai, surinkti daug medžiagos, visus įtikinti“, – kalbėjo Tilžės Romos katalikų Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas Anupras Gauronskas.

Anot dvasininkų ir diplomatų, susitarti su Karaliaučiaus vietos valdžia nebus lengva, tačiau dėl bendro kultūros paveldo išsaugojimo kreiptis į Europos Sąjungos fondus – įmanoma.