- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrai Helsinkyje ketvirtadienį sutarė organizuoti jungtines civilinės saugos pratybas.
Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, ministrė Agnė Bilotaitė su kolegomis taip pat sutarė surengti ekspertų konsultacijas dėl kritinės infrastruktūros apsaugos, aptarė aktualius civilinės saugos ir pasirengimo grėsmėms, strateginės infrastruktūros apsaugos klausimus.
„Karas Ukrainoje ir iš jo kylančios pasekmės neabejotinai kelia didžiulių iššūkių visoms regiono šalims. Į juos turime atsakyti vieninga regiono laikysena ir priemonėmis. Dėl to inicijavau šį penkių vidaus reikalų ministrų susitikimą“, – pranešime sakė vidaus reikalų ministrė.
„Visos šalys, gyvenančios Rusijos kaimynystėje, yra pasirengusios dalintis patirtimi ir koordinuoti savo veiksmus. Sutarėme, jog surengsime bendras konsultacijas dėl infrastruktūros apsaugos ir civilinės saugos pratybas. Šis susitelkimas neabejotinai sustiprins mus visus“, – pridūrė ji.
Kiti ministrai taip pat pabrėžė vietinių pajėgumų stiprinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą iššūkių akivaizdoje.
Susitikime pristatyta šalių krizių valdymo struktūra, pasidalinta gerąją patirtimi civilinės saugos srityje. Reaguojant į atakas prieš „Nordstream“ dujotiekį, ministrai aptarė ir strateginės infrastruktūros apsaugos didinimo poreikį.
A. Bilotaitė pabrėžė, kad krizių daugėja ir jos sudėtingėja, tad VRM „ėmėsi stiprinti civilinę saugą, kuriai 30 metų nebuvo skirta tinkamo dėmesio“.
Ministrės teigimu, turime būti pasirengę naujai realybei, taip pat galimybei, kad kare Ukrainoje bus panaudotas branduolinis ginklas. Be to, didelę grėsmę kelia ir nesaugi Astravo atominė elektrinė.
Reaguojant į galimas grėsmes parengtas naujas krizių valdymo modelis ir civilinės saugos koncepcija, kurią sudaro trys pagrindinės kryptys – pasirengimas, atsparumas ir visuomenės informavimas.
Vizito metu ministrai apsilankė Suomijos Merihakos slėptuvėje ir apžiūrėjo jos infrastruktūrą. Iš viso šalyje yra apie 54 tūkst. slėptuvių, kuriose tilptų apie 80 proc. gyventojų.
Pasak ministrės, Lietuva galėtų panaudoti Suomijos praktiką slėptuvių įrengimo srityje, nustatant kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų poreikį, parinkimą, žymėjimą, jų parengties organizavimo ir naudojimo tvarką.
Lietuvoje šiuo metu yra 1806 kolektyvinės apsaugos statiniai, kuriuose ekstremalių situacijų metu gyventojai galėtų rasti laikiną prieglobstį ir reikiamą pagalbą ir 1896 priedangos, skirtos trumpalaikiam pasislėpimui oro pavojaus atveju.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-351
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas2
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius6
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Virš Vilniaus – ratus sukantys sraigtasparniai3
Kai kuriuos vilniečius ketvirtadienį nustebino padangėje pamatytas vaizdas. Kariuomenės atstovai paaiškino, kodėl virš sostinės ratus suka sraigtasparniai. ...
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti5
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...