Ne tik lietuviai

"Didžiosios Britanijos lietuviai ir kitos bendruomenės – šaunuoliai! Jie gavo leidimą "Laisvės kelią" surengti ant Vestminsterio tilto Londone, tiesiai prieš britų parlamentą!" "Taline bus nutiesta gyvoji grandinė nuo Talino centro iki Baltarusijos ambasados." "Sekmadienį po pietų latviai organizuoja specialią automobilių koloną, kuri vyks į Lietuvą ir prisijungs prie mūsų grandinės jiems skirtame sektoriuje." "Kijeve planuojama gyvoji grandinė iki Baltarusijos ambasados." "Tbilisyje planuojama gyvoji grandinė nuo Lietuvos iki Baltarusijos ambasadų, laukiame daugiau naujienų." "Roma jungiasi – prie Baltarusijos ambasados susikibti rankomis kviečiami visų tautų atstovai." Laisvės kelio iniciatorius Andrius Tapinas kasdien vis tęsė sąrašą, kas prisijungs išreikšti solidarumą su kovojančiais už laisvę ir demokratiją baltarusiais.

"Laisvės kelias" – ne pirmas atvejis, kai unikali Baltijos kelio idėja įkvėpė taikiai kovai ir už kitų šalių laisvę.

Ir toli nuo Baltijos

1989 m. rugpjūčio 23-iąją, dieną, kai sukako 50 metų nuo pragaištingo Baltijos šalims Molotovo–Ribentropo pakto, kuriuo slapta pasidalyta Rytų Europa, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, Latvijos ir Estijos liaudies frontai pakvietė baltijiečius drauge pasauliui ir sau parodyti pasiryžimą susigrąžinti nepriklausomybę. Nuo Vilniaus iki Talino į 650 km gyvą grandinę rankomis susikibo apie 2 mln. žmonių. Pusė jų – Lietuvoje. Rankose – gėlės, jas barstė ir lėktuvėlis, skambėjo lietuviškai "Bunda jau Baltija!", latviškai "Atmostas Baltija", estiškai "Ärgake, Baltimaad" – Baltijos keliui specialiai parašyta trikalbė daina.

Baltijos kelias atkreipė viso pasaulio dėmesį, apie jį rašė pagrindinė pasaulio žiniasklaida, neslėpdama susižavėjimo ir nuostabos akcijos masiškumu ir taikiu pobūdžiu. Ši protesto akcija tapo neginkluoto išsivadavimo simboliu pasaulyje, Baltijos kelio dokumentiniai liudijimai įtraukti ir į UNESCO tarptautinį registrą "Pasaulio atmintis".

Šios akcijos įvairiausios variacijos vyko ir vėliau, pavyzdžiui, 1991 m. – Liepsnojantis Baltijos kelias, kurio metu buvo deginami laužai, įspūdingai minėtos šio įvykio jubiliejinės sukaktys, ypač pernai švenčiant jo 30-metį.

Baltijos kelio įkvėpti simboliniai jo atkartojimai vyksta ne tik Lietuvoje. Štai jau antrus metus rugpjūčio 23-iąją Italijoje gyvenančius lietuvius, latvius ir estus susikibti rankomis kviečia Toskanos lietuvių bendruomenė. Jos vadovė Asta Kriščiūnaitė-Dantoni pasakoja, kad šiemet prie virtualiosios akcijos pakvietė prisijungti viso pasaulio lietuvius – nusifotografuoti susikibus rankomis, kad virtualusis Baltijos kelias suvienytų visame pasaulyje išsibarsčiusius tautiečius, jie patys prisimintų ir savo vaikams papasakotų, kaip su gėlėmis rankose žmonės buvo žymiai stipresni už grasinančius diktatorius ir jų tankus.

Lig šiol įkvepia kovai

Baltijos kelio pavyzdys netruko įkvėpti ir kitas tautas. Pavyzdžiui, anuometės Vokietijos Demokratinės Respublikos kovotojai už abiejų Vokietijų susivienijimą panašias manifestacijas rengė 1989 m. pabaigoje – 1990-ųjų pradžioje.

1990 m. sausio 21 d. per milijoną Ukrainos žmonių susikibo rankomis, sudarydami gyvą 482 km grandinę nuo Kijevo iki Lvovo, taip išreikšdami savo paramą Ukrainos laisvei ir jos žmonių vienybei.

Baltijos kelias tapo pavyzdžiu taikiomis priemonės kovoti už savo laisvę net tolimoje Azijoje. 2004-aisiais per milijoną Taivano gyventojų suformavo 500 km žmonių grandinę, protestuodami prieš Kinijos veiksmus, kai ši dislokavo prieš šią salą nukreiptas raketas.

Tą pačią dieną, kai Baltijos šalys šventė Baltijos kelio 30-metį, Honkongo aktyvistai už 8 tūkst. km surengė demokratinių jėgų organizuotą Honkongo kelią. Jame, Baltijos kelio pavyzdžiu, rankomis susikibo apie 210 tūkst. žmonių, reikalavusių didesnės laisvės ir demokratijos.

"Baltijos kelias buvo įkvepiantis įvykis daugeliui kovotojų už laisvę visame pasaulyje. Jis demonstruoja solidarumo ir nesmurtinio visuomenės judėjimo galią", – BNS tuomet sakė vienas Honkongo opozicijos lyderių Joshua Wongas.

Katalonijoje – trispalvės

Baltijos kelio pavyzdžiu 2013-ųjų rugsėjo 11-ąją Katalonijos kelyje per 1,6 mln. žmonių suformavo 400 km grandinę, reikalaudami referendumo dėl savo nepriklausomybės.

Katalonijoje jau 15 metų gyvenanti Joana Jokubauskaitė prisimena, kad visi norintys jame dalyvauti internete turėjo užsiregistruoti, kad būtų užpildytos visos atkarpos. "Mums teko ruožas laukuose Žironos apylinkėse. Ir sutapk taip, kad atvykusi matau didžiulę Lietuvos trispalvę. Tikrai maniau, kad tai vietiniai lietuviai, o, pasirodo, katalonai. Didžiulė trispalvė – brangiai jų vertinama atributika iš Barselonos olimpinių žaidynių", – pasakoja J.Jokubauskaitė.

J.Jokubauskaitė Katalonijos kelyje sutiko katalonus, čia atsinešusius didžiulę Lietuvos trispalvę, išsaugotą nuo Barselonos olimpinių žaidynių. (Asmeninio arch. nuotr.)

Kita Katalonijoje gyvenanti lietuvė – Dovilė Poškonytė sako Baltijos kelio neprisimenanti, nes tada dar buvo mažutė. "Bet žiūrint nuotraukas, klausant "Bunda jau Baltija" visada toks šiurpuliukas nueina. Neįtikėtina, kaip buvo sugalvota ir įgyvendinta tokia graži idėja", – didžiuojasi ji Baltijos keliu. Bet ir Katalonijos kelias jai irgi labai svarbus, nes jos vyras katalonas.

"Kelias ėjo visai šalia mūsų namų, tad jau prieš kelias valandas mačiau besibūriuojančius žmones su vėliavomis. Nuotaika – šventiška ir pakili. Iš tiesų susigraudinau, nes tiek žmonių, visi susikabinę rankomis, skanduoja "In-Inde-Indepencia!", tokia vienybės ir taikos atmosfera. Neįtikėtinas jausmas. Ispanijos televizijos kanalai bandė sumenkinti dalyvių skaičių, bet kur aš stovėjau, buvo ne viena eilė žmonių, o penkios", – prisimena D.Poškonytė.

Baltijos kelias buvo įkvepiantis įvykis daugeliui kovotojų už laisvę visame pasaulyje.

Buvo kažkas tokio

O devynerius metus Katalonijoje gyvenanti Joana Lipeikienė su vyru pasakoja tą dieną stovėję Barselonoje prie Kolumbo paminklo. "Kaip ir dauguma, apsirengę geltonos spalvos marškinėliais su užrašais "Step by step towards the independence". Triukšmingos draugų, pažįstamų grupelės pradėdavo tradicinius šūkius "In-Inde-Indepencia!", visi atsiliepdavo. 17 val. visi susikibome, šaukėme "Libertat!" ir "Independencia!" Tai truko gal keliolika minučių. Paskui žmonės traukė į Katalonijos aikštę, kur vyko mitingas", – pasakoja J.Lipeikienė ir priduria, kad vis dėlto, palyginti su Baltijos keliu, tai nebuvo taip įspūdinga.

J. ir A. Lipeikos tapo ir Katalonijos patriotais, o katalonai gerbia Lietuvą. (Asmeninio arch. nuotr.)

"Juk mums Baltijos kelias buvo kažkas tokio, kai visi žmonės tą dieną tapo draugais, broliais, staiga apimti vienybės, vilties ir dar kažkokių šiltų, gal mums nepažįstamų jausmų", – Baltijos kelią prisimena J.Lipeikienė.

Ji sako, kad katalonai tikrai žino, iš kur kilo Katalonijos kelio tradicija, žino Baltijos šalis ir Lietuvą. 2002 m., kai ji pirmą kartą nuskrido į Barseloną, bagažo kontrolierius "pradžiugino" pasakęs "Dobryj dienj", dabar taip niekada nebeįvyksta. Bet ir jiedu su vyru greitai pajuto, kad gyvena ne Ispanijoje, o Katalonijoje, tad dabar liežuvis nebeapsiverstų pasakyti: "Čia, Ispanijoje." Gerbiant katalonus neužteko kalbėti ispaniškai – išmoko ir katalonų kalbą.

"Katalonai Lietuvą gerbia ir mums pavydi. Sako, jūs iškovojote nepriklausomybę, o mes kol kas nesugebame", – pasakoja J.Lipeikienė,

Jos žodžius patvirtina katalonas Jordi Arrufatas. Žavėdamasis Baltijos kelio idėja užpernai jis pėsčiomis per 31 dieną nuėjo nuo Ilgojo Hermano bokšto Taline iki Katedros aikštės Vilniuje. Pakeliui susitiko su Baltijos kelio dalyviais ir organizatoriais, kitais žmonėmis. Pokalbiai ir įspūdžiai suguls į knygą, kurią dabar jis įpusėjęs.

Idėją jam pasufleravo Latvijos rašytojas Otto Ozolas, 2016 m. nuėjęs 400 km Katalonijos kelią. Beje, J.Arrufatas – ne pirmasis pėsčiomis nuėjęs Baltijos kelio maršrutą – 2004 m. tai yra padaręs vienas britas, 2014-aisiais vienas latvis jį nubėgo.

Katalonas J.Arrufatas per 31 dieną nuėjo Baltijos kelią nuo Talino iki Vilniaus. (Asmeninio arch. nuotr.)

J.Arrufatas džiaugiasi, kad Lietuva, jo žmonos gimtinė, susigrąžino nepriklausomybę, ir tikisi, kad tai pavyks ir Katalonijai.