- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Baltarusijos pasienyje baigiami tvoros įrengimo pirmojo etapo darbai
-
Baltarusijos pasienyje baigiami tvoros įrengimo pirmojo etapo darbai
-
Baltarusijos pasienyje baigiami tvoros įrengimo pirmojo etapo darbai
-
Baltarusijos pasienyje baigiami tvoros įrengimo pirmojo etapo darbai
-
Baltarusijos pasienyje baigiami tvoros įrengimo pirmojo etapo darbai
-
Baltarusijos pasienyje baigiami tvoros įrengimo pirmojo etapo darbai
-
Baltarusijos pasienyje baigiami tvoros įrengimo pirmojo etapo darbai
-
Baltarusijos pasienyje baigiami tvoros įrengimo pirmojo etapo darbai
Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės vadovaujamai Fizinio barjero prie sienos su Baltarusija projekto priežiūros komisijai bendrovės „EPSO-G“ atstovai pirmadienį pristatė projekto eigą.
Jau artimiausiu metu darbai bus baigti svarbiausiuose maždaug 100 kilometrų ilgio projekto pirmojo etapo ruožuose – netoli Druskininkų, A. Barausko ir Adutiškio pasienio užkardų. Šiuose ruožuose montuojami paskutiniai tvoros segmentų kilometrai, įrengiami pasieniečiams prie valstybės sienos ženklų prieiti leidžiantys varteliai, atliktų darbų kokybę vertina techninės priežiūros specialistai, sakoma pranešime.
Bendras pasienyje su Baltarusija įrengto koncertinos užtvaro ilgis praėjusią savaitę viršijo 320 kilometrų, taip pat jau įrengta daugiau nei 220 kilometrų tvoros segmentų. Įgyvendinant projektą buvo atnaujinta daugiau nei 40 kilometrų anksčiau pasienyje įrengtos tvoros.
„EPSO-G“ nuotr.
Visas maždaug 500 kilometrų ilgio fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija bus įrengtas iki rugsėjo. Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai. Daugiau nei 100 kilometrų valstybės siena eina upių ir ežerų krantais, kur fizinis barjero įrengimas nenumatytas.
Fizinio barjero statybų aikštelėse šią savaitę dirba maždaug 800 „EPSO-G“ sutelktų rangovų darbuotojų, šios bendrovės naudoja daugiau nei pusantro šimto technikos vienetų: poliakalių, ekskavatorių, krautuvų, traktorių, kėlimo platformų ir kitų įrenginių. Vis dar yra vandeningų, sunkiai privažiuojamų vietų, kuriose planuojama darbus tęsti esant tinkamoms sąlygoms. Fizinis barjeras pasienyje kasdien pailgėja maždaug 3–4 kilometrais.
Įrengiant fizinį barjerą prie pat valstybės sienos su Baltarusija, pirmiausia tiesiamas koncertinos užtvaras, šalia jo Lietuvos pusėje montuojami tvoros segmentai. Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (VSAT) reikalavimus pagaminti, nepalankioms oro sąlygoms ir dirvožemio poveikiui atsparūs tvoros segmentai tvirtinami prie įleistų į žemę stulpų. Tvoros viršuje tvirtinama koncertinos spiralė, o bendras tvoros su spirale aukštis daugelyje vietų siekia 4 metrus.
Projekto priežiūros komisijai vadovauja ministrė pirmininkė, o į komisiją įeina vidaus reikalų, energetikos, krašto apsaugos, aplinkos ir finansų ministrai, VSAT vadas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkas ir projektą vykdančios įmonių grupės „EPSO-G“ atstovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas1
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...
-
Sutriko Prezidentūros ir Vyriausybės svetainių veikla
Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių te...
-
Kovos menų vicečempionė – ugniagesė: jeigu ringe atjungčiau žmogų, tai žinočiau, kaip jį atgaivinti1
Lietuvė Lijana Lipinskaitė šiuo metu žengia dviem ganėtinai skirtingomis karjeros kryptimis. Ugniagesių gelbėtojų mokykloje besimokanti lietuvė visai neseniai tapo Europos mišrių kovos menų vicečempione. Tikina, kad šios dvi vei...
-
L. Kasčiūnas: keičiant gynybos prioritetus, įmanoma sukurti tankų batalioną iki 2035 m.6
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, jog skyrus daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui, būtų galima sukurti planuojamą tankų batalioną iki 2035-ųjų metų. Nors steigiant šį pajėgumą etapais įsigijimai gali i&...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
L. Kasčiūnas: karinio patarimo dėl vikšrinių kovos mašinų tikimasi per maždaug mėnesį
Svarstant, kokias kovos mašinas Lietuvai pirkti – ratines ar vikšrines – krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad karinio patarimo tikimasi sulaukti maždaug per mėnesį. ...
-
Valstybinės kalbos įstatymo pataisos: įpareigos aptarnauti klientus lietuvių kalba3
Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, siūloma įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba. ...