- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltarusija siautėja toliau. Po pašlijusių santykių su visa Europos Sąjunga ir konkrečiai Lietuva A. Lukašenkos grasinimai į per sieną į mūsų šalį paleisti didelį srautą nusikaltėlių, narkomanų ir pabėgėlių tampa realybe. Lietuvos pasieniečiams pavyko užfiksuoti, kaip baltarusių pareigūnai maskuoja pabėgėlių paliktus pėdsakus ant žolės pasienyje, ar net patys galimai bendradarbiauja juos palydint į Lietuvos teritoriją. Nestebina ir kontrabandos gabenimo suaktyvėjimas į Lietuvos teritoriją, informuoja LNK.
Kokių sienos saugumo stiprinimų imasi Lietuva ir kokias pajėgas dislokuoja – Pauliaus Skučo pokalbis su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadu generolu Rustamu Liubajevu.
„Dar tokio agresyvesnio elgesio pareigūnų šiuo metu mes nepastebėjome, mes tik fiksuojame nelegalių migrantų srautų padidėjimą, ypatingai balandžio–gegužės mėnesiais. Apie tai mes kalbėjome Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje, pateikėme statistinę informaciją. Tačiau kažkokių priešiškų veiksmų kol kas nebuvo fiksuota. Veikdami prevenciškai aišku sustiprinome sienos apsaugą prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Mūsų pasieniečiai buvo papildomai informuoti ir instruktuoti, kaip elgtis tokių nedraugiškų veiksmų atveju“, – teigė VSAT vadas generolas R. Liubajevas.
Tas judėjimas tikrai sumažėjo ir aš manau, kad tikrai vykstant į Baltarusijos Respubliką reikia tikrai gerai pasverti, ar ta kelionė yra būtina.
– Ką reiškia sustiprinote? Ar jūs padidinote pareigūnų kiekį? Kaip ta sienos priežiūra dabar intensyvėja?
– Pirmiausia mes dislokavome papildomas pajėgas iš Valstybės sienos apsaugos rezervo. Čia buvo ir pasieniečiai, ir pasieniečiai kinologai. Pradėjome aktyviai naudoti ir technines priemones. Taip pat orlaivius, VSAT sraigtasparnį. Pasitelkėme Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus. Šiuo metu aktyviai diskutuojame su Šaulių sąjunga dėl jų prisijungimo prie valstybės sienos apsaugos. Taip pat šiuo metu aktyviai dirbame su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra. Kalbėjau su šios agentūros direktoriumi dėl Europos Sąjungos pasienio būrių dislokavimo prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
– Sugrįžkime prie šio labai svarbaus atvejo, kuomet buvo pastebėta, jog Baltarusijos pasieniečiai bando atstatyti žolę Baltarusijos pusėje taip panaikindami perbėgėlių į Lietuvos pusę pėdsakus. Ar iš to galima daryti išvadą, kad jie yra gavę iš centrinės valdžios nurodymą galbūt netgi nesulaikinėti tų, kurie nelegaliai kerta sieną ar net padėti jiems patekti į Lietuvą nelegaliai?
– Konkrečių įrodymų, kad Baltarusijos sienos apsaugos tarnybos atstovai arba pareigūnai organizuoja nelegalią migraciją mes neturime. Tačiau turime prielaidų manyti, kad nesiima jokių priemonių tam, kad stabdytų nelegalių migrantų grupes ir pažabotų nelegalią migraciją. Tas faktas, kurį jūs paminėjote, kai buvo bandoma užlyginti pėdsakus kontrolės pėdsakų juostoje (tokia juosta egzistuoja ir iš Lietuvos, ir iš Baltarusijos pusės) rodo, kad mūsų kolegos nenori pripažinti pačio pažeidimo fakto. Tokią tendenciją pastebėjome jau nuo rudens, kai mūsų kolegos pasieniečiai atsisako atvykti į pažeidimo vietą, motyvuodami covid situacija. Taip pat nepripažindami pačio pažeidimo fakto.
– Kalbant apie nelegalų patekimą iš Baltarusijos pusės į Lietuvą, kokiu būdu ir kuriose vietose jie kerta tą sieną? Kur dažniausiai jie yra pagaunami? Nes tiek Rukla, tiek kita teritorija Pabradė jau ruošiasi galimam žmonių antplūdžiui. Tai per kurias vietas tie žmonės keliauja? Kur jūs juos sugaunate?
– Dažniausiai ir daugiausiai sulaikoma grupių prie tų mūsų valstybės sienos ruožų, kur nėra šiuolaikinių stebėjimo sistemų. Daugiausiai yra Žagunio užkardos ruožas, t. y. taip vadinamoje Dieveniškių kilpoje. Ten daugiausia buvo fiksuota nelegalių migrantų ir grupių. Taip pat nemažai nelegalių migrantų buvo sulaikyta Tverečiaus pasienio užkardos saugomame ruože. Ir viename, ir kitame ruože techninių stebėjimo sistemų nėra. Norėčiau pasakyti, kad Žagunio užkardos ruože šiuo metu kaip tik ta sistema yra įrenginėjama. Mes, matyt, iki metų pabaigos jau turėsime tą sistemą ir galėsime visai kitaip reaguoti į šiuos pažeidimus ir turėti jau konkretų įrodymą visų tų pažeidimų. Tačiau, kaip matome, noras bendradarbiauti šioks toks ribotas iš mūsų kolegų Baltarusijos pasieniečių.
Rustamas Liubajevas. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.
– Tai viskas čia aišku: Baltarusija A. Lukašenkos įsakymu uždaro savo sienas ir neleidžia žmonėms išvažiuoti į užsienį, net ir tiems, kurie turi laikiną arba ilgalaikį gyvenamąjį plotą ar galimybę būti užsienio šalyse. Kalbant apie lietuvius: galbūt reikėtų rekomenduoti apskritai esant galimybei nevažiuoti į šitą šalį? Nes yra tikimybė, kad iš ten galbūt ir nebepavyks grįžti dėl vienokių ar kitokių priežasčių.
– Man sunku vertinti saugumo situaciją Baltarusijos pusėje. Tačiau aš dabar galiu pasakyti, kad Baltarusijos atitinkamos institucijos ir tam tikri apribojimai, kurie taikomi mūsų piliečiams vykstant į trečiąsias šalis dėl covid situacijos. Tas judėjimas tikrai sumažėjo ir aš manau, kad tikrai vykstant į Baltarusijos Respubliką reikia tikrai gerai pasverti, ar ta kelionė yra būtina.
– Ar vis dar vyksta kuro važinėjimas: žmonės dėl kuro, kurie kerta sieną, prisipila bakus ir grįžta atgal? Čia yra ekonominiai dalykai. Baltarusiai važiuodavo pas mus į prekybcentrius apsipirkinėti. Ekonominiai migrantai – ar vis dar vyksta tas važinėjimas?
Taip, mes pastebėjome kontrabandos augimą.
– Covid sąlygomis tas vykimas per valstybės sieną labai sumažėjo. Mes pastebėjome labai didelį srautų mažėjimą dėl apribojimų, kuriuos taiko mūsų institucijos, šiuo metu galioja karantino režimas. Ir, sakykime, baltarusių piliečių atvykimas pas mus yra pakankamai ribojamas. Taip pat ir mūsų piliečiai jau nebevyksta tokiais mastais ir srautais į Baltarusijos Respubliką dėl tų pačių apribojimą. Manau, kad vis dėlto supranta, kad tas vykimas nėra visai saugus. Mes šiam momentui tokių piliečių, tokių asmenų turime tikrai labai nedaug.
– Dar labai svarbus aspektas, kalbama, kad režimo vadovas A. Lukašenka, jausdamas galbūt net ir savo vadovavimo pabaigą, pradėjo leisti milžiniškais mastais kontrabandą taip pat į Lietuvos pusę. Ar tą pastebite?
– Taip, mes pastebėjome kontrabandos augimą. Turiu pasakyti, kad VSAT atsakinga už kontrolę prie mūsų sausumos sienos, kontrolės punktuose už muitinės kontrolę, prekių kontrolę atsakinga yra Muitinės tarnyba arba Muitinės departamentas. Tačiau kalbant apie mūsų kompetenciją, tikrai pastebėjome šios kontrabandos augimą. Tikrai vyksta beveik kiekvieną dieną sulaikymai kontrabandinių prekių, t. y. tabako gaminių kontrabanda. Taip pat pastebėjome pakankamai ženklų augimą kontrabandos geležinkelių srautu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?1
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Domuko sėkmės istorija: po šešių valandų operacijos smegenų auglys visiškai pašalintas2
Praėjusių metų pabaigoje paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ kreipėsi į visuomenę su labai ypatingu prašymu – šešerių metų vėžiu sergančiam Domukui skubiai reikalinga parama. Sąskaita už suplanuotą smeg...
-
Nesąžiningų vairuotojų madai artėja galas: kokie pakeitimai laukia?8
Seimui palaiminus Rinkliavų įstatymo pakeitimus, akimirksniu bus sučiupti ir tie vairuotojai, kurie neteisėtai naudojasi net ir neįgaliems vairuotojams skiriama kortele, atveriančia galimybę į nemokamą parkavimąsi brangiausiose ar patogiausiose vieto...
-
Archyvas: nuo istorinės statistikos iki tautos nuomonių
Atvirame Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyve (LiDA) saugomi įvairūs šių sričių duomenys, o interneto puslapyje galima rasti apklausų duomenų, statistikos, žiniasklaidos turinio analizių, parlamento debatų, partijų ...
-
Ministerija: šiemet šalies mokyklose dirba beveik tūkstančiu daugiau mokytojų padėjėjų1
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, šiais mokslo metais šalies mokyklose dirba 5 tūkst. 271 mokytojo padėjėjas – tai beveik tūkstančiu daugiau nei praėjusiais mokslo metais, kai mokyklose dirbo 4 t...
-
Ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti nuvirtusių medžių, tūkstančiai žmonių liko be elektros1
Per dvi pastarąsias paras ugniagesiai 214 kartų vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies užvirtusių medžių. ...
-
Seimui pasiūlyta atsisakyti reikalavimo tvirtinti paramos sutartį pas notarą2
Seimas imasi svarstyti Civilinio kodekso (CK) pataisas, siūlančias supaprastinti paramos nevyriausybininkams teikimo procedūrą. ...
-
Dėl snygio elektros tiekimas neatnaujintas dar 13 tūkst. vartotojų2
Dalyje Lietuvos naktį iš pirmadienio į antradienį iškritus šlapiam sniegui, elektros dar neturi 13 tūkst. vartotojų, praneša „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
Ugniagesiai per parą pašalino 120 nuvirtusių medžių, iškrito rekordinis kiekis kritulių1
Ugniagesiai gelbėtojai per parą vyko šalinti 120 nuo stipraus vėjo ir sniego virtusių medžių, iššūkių kėlė ir pastarosiomis dienomis iškritęs neįprastai gausus šiuo metų laiku sniegas. ...